Burano sala

Kelionės programoje buvo įrašyta tik Venecija, o laiko turim visą dieną. Sumąstėm, kad reikėtų nuplaukti ir į Burano, Murano salas. Bet taisyklę žinote: jei nors vienas turistas pasako „ne“, programos keisti negalima. Visi 46 pasakė „taip“, todėl malonumas buvo ilgesnis. Diena karšta ir alsi, vaikai pavargo, bet laikėsi taip puikiai, kaip tik galėjo.

Burano – spalvotų namų miestelis
Tai greičiau kaimas Venecijos lagūnoje. Pavadinimas kilęs iš senovės romėnų žodžio „buriana“ (durys). Kadaise barbarai visiškai sugriovė romėnų miestą Altino. Šio miesto plytos buvo panaudotos salos namams statyti. Susikūrus Venecijos respublikai, Burane gyveno 8000 vargingai besiverčiančių žvejų ir ūkininkų (dabar 3000). Viduramžiais dažnai siausdavo infekcinės ligos. Norėdami dezinfekuoti namus, žmonės juos dažė baltomis kalkėmis. Tie namai, kuriuose nebuvo infekcijos židinių, galėjo būti spalvoti. Burano gyventojai, norėdami pabrėžti, jog jų namai švarūs, pasirinkdavo kuo ryškesnes vaivorykštės spalvas. Lygiai tokiom pat spalvom žvejai nudažydavo ir savo valtis: naktį, grįžus iš žvejybos, apšilus grapa ar vynu, taip būdavo lengviau rasti savo namus (o gal tiesiog tos spalvos dažų likdavo).
Burano gyventojai nuo seno vertėsi ne tik žvejyba, bet ir nėrinais.Kruopščių nėrinių siuvinėtojų dėka sala po truputį suklestėjo. O nėrinius, tuos pačius garsiuosius subtiliuosius Venecijos nėrinius, dažnai neria kolektyviai: 4-5 moterys vieną nėrinį.

Burano sala

Apie nėrinių verslo atsiradimą pasakoja labai graži legenda. Nerti nėrinius, savo subtilumu primenančius jūros bangų keliamus purslus, šios salos moteris įkvėpė undinėlė. Seniai, seniai, vienas jaunas susižadėjęs žvejas išplaukė į ilgą kelionę rytų link. Plaukdamas jis išgirdo dainuojant jūros sirenas. Jų dainos suviliodavo ir užburdavo vyrus; tuos, kurie pasiduodavo nevaldomoms aistroms, ir pražudydavo. Jaunasis sužadėtinis, laikydamasis pažado merginai, sugebėjo atsispirti undinių kerams ir savo ištikimybe sužavėjo visų sirenų karalienę. Ji uodega sudavė į vandenį: iš bangos purslų iškilo neįtikėtino grožio ir plonumo nuometas jaunajai. Vestuvių dieną pasipuošusi nuostabiuoju nuometu, mergina sukėlė ne tik susižavėjimą, bet ir pavydą. Nuo to laiko merginos ir moterys stengiasi pakartoti sirenos sukurtą įstabų veliumą. Pasirinkdamos vis plonesnius siūlus ir adatą, jos sukūrė visą nėrinių gamybos sistemą. Nenaudodamos jokios medžiagos, iš plonų mazgelių moterys sukurdavo pasakiško grožio nėrinius su gėlėmis, geometrinėmis figūromis ir gyvūnų motyvais.
Norint sukurti originalų nėrinį, turi dalyvauti ne mažiau nei penki skirtingi asmenys. Kiekviena meistrė yra įvaldžiusi vieną konkretaus mazgo schemą, jį atlieka greičiausiai ir tiksliausiai.

Burano sala

Jau mažos mergaitės buvo mokomos siuvinėjimo, o sulaukusias 12 – 13 metų atiduodavo į specialias siuvinėjimo mokyklas. Neišgalinčiose už mokslą sumokėti šeimose, mergaitės dirbdavo namuose. Jau aštuntą valandą ryto jos kibdavo į darbą ir iki saulėlydžio nerdavo savo svajonių nuometą. Vasarą visi kiemai būdavo pilni moterų ir merginų su rankdarbiu rankoje…

Tęsinys bus.

Kur ir kada fotografuota?

Berlynas šiomis dienomis gyvena futbolo čempionato ritmu. Visur pilna informacijos apie rungtynes: restoranuose ir kavinėse pristatyta dideliausių televizorių, transliuojančių rungtynes tiesiogiai, daugybė žmonių dalinasi įspūdžiais vidury gatvės (net ir nepažįstantys vienas kito atidžiai klauso, ar tik ne apie futbolą šneka praeiviai). O kai žaidžiamos itin svarbios rungtynės (t. y. kai žaidžia Vokietijos rinktinė), informacijos mieste galima rasti dar daugiau. Kad ir metro stotyse – tablo, kuriuose paprastai rašoma info apie atvykstančius ir išvykstančius traukinius. Štai kaip atrodė tablo per pertrauką po pirmojo kėlinio:

Berlyno metro informacinė lenta. Vokietija-Serbija 0:1

Po rungtynių visi transporto tablo plyšavo: “Vokietijos nesėkmė: Vokietija – Serbija 0:1″:

Informacijai apie futbolą visur vietos užtenka. Daug maloniau pranešti apie pergale, bet ne šį kartą...

Liūdesys Berlyno gatvėse.

Ai, pasitaisau: vokiečiams liūdna iki šiol – nors jau kelios valandos praėjo po rungtynių. Gatvėse vis dar ramu, žmonių beveik nematyti (kaip nustebau S Hauptbahnhof stotyje dienos metu pamatęs tuščią traukinį – kai paprastai ten prilipa marios žmonių!). Didelį liūdesį išduoda ir tai, kad televizoriai baruose yra išjungiami, o stalai lauko terasose sudedami. Niekas nebesitiki futbolo žiūrovų. Po tokio akibrokšto, įtariu, futbolas Berlyne bent kuriam laikui praras sporto karaliaus pozicijas. Nors…

P. S. Rytoj Berlyne – Christopher Street Day. Šiandien jau uždaryta Birželio 17-osios gatvė, prieigos prie Pergalės kolonos (Siegessäule), o prie Brandenburgo vartų ruošiamasi dar vieneriems neramumams. Tokios eitynės paprastai abejingų nepalieka.

P. S 2. O gal kas norit kitą savaitę į Serengetį ir Heidės parką? Lekiam? Aš netveriu, kaip laukiu tos kelionės

Kviečiame dalyvauti kūrybiniame konkurse “MANO LAPLANDIJA”!!!

Žodis „kūrybinis“ – labai talpus… Rašykite rašinėlius, reportažus, eilėraščius, lipdykite nuotraukų koliažus, kurkite svajonių labirintus, mįsles, rebusus, pasakokite juokingas istorijas…

Visiems konkurso dalyviams privalomas tik vienas punktas: kurdami šypsokitės! Kiekviena šypsena nuo Kalėdų Senelio kaktos nutrina vieną raukšlę.

Geriausius darbelius skelbsime el. svetainėje www.mane-veza.lt. Jie pradžiugins daugelį žmonių, padės nugalėti liūdesį, nuobodulį, o galbūt įkvėps svajoti ir sekti paskui savo svajonę…

Patys originaliausi, gražiausi, įdomiausi, spalvingiausi kūrinėliai vasario 5 d. bus nominuoti:

I vieta (1 asmeniui) – 600 Lt dovanų kuponas bet kuriai 2010 m. sezono “Excursus” organizuojamai kelionei.

II vieta (1 asmeniui)– 400 Lt dovanų kuponas bet kuriai 2010 m. sezono “Excursus” organizuojamai kelionei.

III vieta (1 asmeniui)- 300 Lt dovanų kuponas bet kuriai 2010 m. sezono “Excursus” organizuojamai kelionei.

Laimėtojai prizus galės atsiimti “Excursus” biuruose.

Jūsų darbų laukiame iki 2010 sausio 31 dienos. Laiškus siųskite el. paštu: mv@mane-veza.lt arba sraigės paštu:

Konkursui „Mano Laplandija“

Paupio g. 28

LT-11341 Vilnius.

Po darbeliu pasirašykite ir nurodykite savo telefoną arba el. pašto adresą. Jei ir nebūsite patys pačiausi nugalėtojai, gal mes norėsime paskambinti Jums ir padėkoti, pasidžiaugti mus sužavėjusia mintimi…

Linkime baltos kūrybinės sėkmės!

Gera nuotaika, kūrybingos jėgos, šilti prisiminimai ir puiki sveikata Jus telydi kiekvieną dieną!

Tos magiškos rudens spalvos...

Su meile

mane-veza.lt

Sako, geram šuniui kilometras ne vingis. Tam, kad pamatytum U2 ir Bono nuvažiuoti 675 km – vieni juokai (toks atstumas nuo Kauno iki Chožuvo Lenkijoje, kur vyko koncertas. Net 700 km nėra…).

Mokantys nustebinti U2

Prieš išsipildant karštam troškimui paprastai negaliu patikėti, kad tai įvyks. Širdies kamputyje tyliai graužėsi kirminas: ar tikrai autobusas pakeliui nesuges (nesugedo. Net ir neturėjo sugesti – kas čia per nesąmonės?), ar Bono laiku atskris į Lenkiją (oras nežadėjo jokių galimų skrydžių atidėjimų), ar koncerto niekas neatšauks (ypač kai parduota daugiau kaip 70 000 bilietų). Net chebrytė, kelionės pradžioje variusi į neviltį su neplanuotais sustojimais (na, pavadinkime tuos sustojimus neplanuotais), po griežto pokalbio apsiramino (jiems tiesiog buvo pasiūlyta kito neplanuoto sustojimo metu išlipti su visais savo daiktais). Mums nebaisūs pavojai ir kliūtys – mes važiuojam pas Bono! Net Lenkijos tragiškos būklės keliai mums atrodo lyg plačiausios autostrados.

Autobuse toks ne vienas. Visi dega nekantrumu. Prieš mane įsitaisiusi žavi miela nepažįstamoji čiauška apie būsimą koncertą (o žinok, jūtus apšildys Snow Patrol – šitie irgi geruliai).

Su žavia miela Nepažįstamąja Chožuve

Kad nebūtų labai nuobodu, klausom muzikos. Tai buvo pirmas kartas, kai nei vienas turistas nepareiškė nei menkiausio nusiskundimo muzika (nedidelė smulkmena: klausėm U2), nors aš užsnūdau ir vieną kompaktą išklausėme lygiai tris kartus be sustojimo.

Kai pasiekėm Chožuvą, iki koncerto dar buvo likę laiko (atvažiavom anksčiau, nes atstojus turėjo būti padarytas). Čia mane pribloškė lenkų koncertų organizavimo ypatumai: iki paskutinės akimirkos tikslus koncerto pradžios laikas buvo gili paslaptis (visur buvo nurodyta tik informacija, kad į Silezijos stadioną klausytojai įleidžiami nuo 17:00). Išsidalinam bilietus (kiekvienas, o tuo pačiu ir aš gaunam savo išsvajotus bilietus), laisvo laiko metu nustraksiu iki senamiesčio (žavi nepažįstamoji patyliukais prisiglaudusi iš paskos straksi kartu), žvilgt į rotušę – žvilgt į laikrodį (kad nepražiopsočiau įleidimo pradžios) – žvilgt į tiltą šalia rotušės – vėl žvilgt į laikrodį (kad nepražiopsočiau) – žvilgt į paštą šalimais – žvilgt į laikrodį (kad…). Nufotkinam vieną pastatą, kitą, greitutėliai nusifotkinam patys (užsidedam pliusiuką, kad buvom – be to, kas lieka, kai nusifotografuoti paprašo tyliai tūnojusi žavi miela nepažįstamoji?) ir greitai greitutėliai lekiam iki Silezijos stadiono.

Apšildytojai savo darbą atlieka tikrai puikiai. Minia, buvusi stadione, suūžia – Snow Patrol užveda. Publika skanduoja, pradeda dainuoti, pradeda trypti – ir staiga šildytojai baigia savo darbą, užleisdami sceną technikams. Prieš tai žavi miela nepažįstamoji suspėja kelis kartus sucypsėti į ausį: aš juk tau sakiau, kad jie geruliai!!! Technikai, apnikę sceną kaip skėriai, ruošia viską pagrindiniam pasirodymui. Ir taip žmonių pilnas buvęs stadionas papilnėja dar labiau.

Lietuvaičiai, vietoj stovimų bilietų gavę sėdimus, iš pradžių bando purkštauti. Ko čia sėdėti? Mes nesėdėsim! Tačiau griežti apsaugiečiai visus nuo tvorelių nuvaro į savo vietas. Nepasitenkinimas po truputį kyla – nepadeda ir daromos bangos (reikia kažkuo užsiimti belaukiant savo dievukų). Tačiau vos stadione pasigirsta pirmieji akordai, o muzikantai tik pradeda eiti į sceną, paaiškėja: nepasitenkinimų nebus. Lietuvaičiai vietose nesėdi. Nesėdi absoliučiai niekas, esantis tribūnose.

Nesu muzikos žinovas, todėl nepasakosiu apie atlikimo technikas, garso gerumą, minkštumą ir panašiai. Maža miela mergaitė (ji ir žavi miela nepažįstamoji) pasakė tai, su kuo negaliu nesutikti: jaučiausi kaip sapne. Nerealus jausmas būti tarp kitų septyniasdešimties tūkstančių. Nerealus jausmas, kai išvydę savo dievuką sėdimose vietose nesėdi niekas. Neįmanoma nusakyti to jausmo, kai bosistui „Laimingo gimtadienio“ dainuoja absoliučiai visi. Žavėjausi stebėdamas flag-mob’ą (kažkas panašaus į flash-mob‘ą), kai tribūnose buvusieji iškėlė baltus popieriaus lapus ar šiaip ką balta, o arčiau scenos stovėjusieji „nusidažė“ raudonai – taip visas stadionas tapo viena didele Lenkijos vėliava (tačiau po dainos, skirtos judėjimui „Solidarumas“ Bono ausis turėjo pasiekti ir darniai skanduojama „Lie – tu – va!“).

Tų jausmų, kurie buvo apėmę beveik 2,5 valandos (kiek koncertavo U2) aprašyti ir apsakyti vis dar negaliu. Nerandu tam tinkamų žodžių. Tačiau parašysiu trumpai: nesigailiu nei vienos minutės, praleistos kelyje. Negaila nei vieno grašio, sumokėto už bilieto. AŠ MAČIAU GYVĄ BONO! Girdėjau, kaip jis dainuoja. Girdėjau, ką jis kalba. Žavėjausi scena, projekcijomis ir vaizdais ekranuose – bei pačiu ekranu. Buvau ten – ir vis dar jaučiuosi lyg sapne. Ir tai yra labai švelniai perteikti mano įspūdžiai. Sakau: žodžių neužtenka.

Tačiau žodžių užtenka parašyti dar vieną faktą: po koncerto į autobusą visi susirinko švytinčiais veidais. Ir tai buvo jėga!

Kažkada sau sakiau: pamatysiu gyvą Bono – ir galiu mirti. Grįžęs namo šiek tiek pakeičiau prioritetus. Dabar iki pilnos laimės trūksta pamatyti Bono namą Dubline. Tačiau visų prašau: nesiskubinkit man to namo fotografuoti. Dar palauksiu

P. S. Naudodamasis proga noriu perduoti linkėjimus moliams, kurie kelionės metu nuo mano automobilio, palikto prie namų, sugebėjo nukosėti originalius ratlankius. Linkiu Jums laimės asmeniniame gyvenime: kad vidurius ilgam be sustojimo paleistų, kad žagsulys nepraeitų bei kad smegenų vingiai užsisuktų tik ant gerų darbų darymo. Sakau atvirai: jūsų padarytas „geras“ darbas man nuotaikos nei kiek nesugadino. Juo labiau, kad turiu filmuotą medžiagą iš nusikaltimo vietos

Mane veža TV YouTube

Kad nereikėtų gaišti laiko ilgose paieškose didžiulėje YouTube.com erdvėje, visus mūsų kelionių užfiksuotus vaizdo momentus nusprendėme dėti į ManeVeža TV. Mielai priimsime ir patalpinsime visą Jūsų, mieli keliautojai, atsiųstą vaizdo medžiagą. Rašykite ir siųskite mums adresu: mv@mane-veza.lt.

Pirmieji vaizdo epizodai yra iš stovyklų Graikijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, Italijoje.  Linksmo žiūrėjimo ir gražių prisiminimų .