Kviečiame dalyvauti kūrybiniame konkurse “MANO LAPLANDIJA”!!!

Žodis „kūrybinis“ – labai talpus… Rašykite rašinėlius, reportažus, eilėraščius, lipdykite nuotraukų koliažus, kurkite svajonių labirintus, mįsles, rebusus, pasakokite juokingas istorijas…

Visiems konkurso dalyviams privalomas tik vienas punktas: kurdami šypsokitės! Kiekviena šypsena nuo Kalėdų Senelio kaktos nutrina vieną raukšlę.

Geriausius darbelius skelbsime el. svetainėje www.mane-veza.lt. Jie pradžiugins daugelį žmonių, padės nugalėti liūdesį, nuobodulį, o galbūt įkvėps svajoti ir sekti paskui savo svajonę…

Patys originaliausi, gražiausi, įdomiausi, spalvingiausi kūrinėliai vasario 5 d. bus nominuoti:

I vieta (1 asmeniui) – 600 Lt dovanų kuponas bet kuriai 2010 m. sezono “Excursus” organizuojamai kelionei.

II vieta (1 asmeniui)– 400 Lt dovanų kuponas bet kuriai 2010 m. sezono “Excursus” organizuojamai kelionei.

III vieta (1 asmeniui)- 300 Lt dovanų kuponas bet kuriai 2010 m. sezono “Excursus” organizuojamai kelionei.

Laimėtojai prizus galės atsiimti “Excursus” biuruose.

Jūsų darbų laukiame iki 2010 sausio 31 dienos. Laiškus siųskite el. paštu: mv@mane-veza.lt arba sraigės paštu:

Konkursui „Mano Laplandija“

Paupio g. 28

LT-11341 Vilnius.

Po darbeliu pasirašykite ir nurodykite savo telefoną arba el. pašto adresą. Jei ir nebūsite patys pačiausi nugalėtojai, gal mes norėsime paskambinti Jums ir padėkoti, pasidžiaugti mus sužavėjusia mintimi…

Linkime baltos kūrybinės sėkmės!

Kada pajuda pilnas autobusas Kalėdų rytą, nuotaika yra pakili, o kai visi žino jog ši savaitė bus laisva ir pilna nuotykių, atmosfera labai gera. Mažieji keliautojai nepaliaujamai išdykauja, klega ir laukia kelionės kulminacijos, vyresnieji, pabėgę nuo rūpesčių, ramiai stebi savo atžalas bei pamiršę rūpesčius tiesiog gerai leidžia laiką. Kelionė autobusu per didžiąją Suomijos dalį prabėga greitai, nes kalėdine muzika, kalėdiniai filmai, žaidimai ir juokai tiesiog vyte veja į Laplandiją. Daugelis yra buvę zoologijos sode, tačiau apsilankymas šiauriausiame zoologijos sode yra neapsakomai įdomus. Jūs matote tokių gyvūnų, kurių iki tol net neįsivaizdavote, ir tai viskas taip arti Jūsų, kad atrodo Jūs – gyvūnų prižiūrėtojas. Mažieji nepraleidžia progos pasimėtyti sniego gniūžtėmis, pažaisti gaudynių, pasiausti. Nuolatinis buvimas tamsoje (šiek tiek išaušta nuo 11 iki 14 val.) sukuria tokią, neapsakomai paslaptingą, atmosferą, kad visa tai ima panašėti į pasaką. Ta pasaka tampa dar tikroviškesnė atvykus į Haskių fermą. Tie nuostabiausi pasaulyje šuniukai, šalia Jūsų ir ne vienas o daugybė – visa ferma ir jau parengti kinkiniai Jus pavežioti. Lėkimas haskių kinkiniu verčia šypsotis ir pasijausti šiauriečiu. Šuniukus keičia elniai, kada kailiais apsiklojęs ir elnių traukiamų rogių virtinėje judi užpoliarėje – pamiršti viską pasaulyje ir mėgaujiesi tokiu jausmu, kurį gali tik ten patirti. Kada mišku privažiuoji laužą, kurio šviesa tokia natūrali, tokia šildanti, bei matai kaip džiaugiasi tavo atžalos, supranti ką reiškia žodis pasaka. Vėliau gyvunėlius keičia technika – sniegomobiliai. Bet jausmų ir pojūčių tai nekeičia, leki mišku, sniegas ir šaltis lekia šalia, naktis bei žvaigždės danguje ir civilizacijos likučiai nukelia kažkur toli, toli… Na ir kelionės kulminacija SantaKlaus kaimas. Jūs manote senelis gyvena varganam namuke? Klystate jis gyvena visame kaime! Laukimas eilėje susitikti su pačiu Kalėdų seneliu, jaudulys ir pagaliau rankos spaudimas pačiam herojui išsklaido bet kokias abejones apie netikrus Kalėdų senelius. Pridėjus saunas viešbučiuose ir pasivaikščiojimą Helsinkyje šias Kalėdas Jums padarys neišdildomas.

Jei žmogus nebuvo sutikti Kalėdų Laplandijoje reiškia, jis tikrai nežino kas yra tikros Kalėdos, na o savo atžaloms neparodyti Kalėdų senelio tai jau nusikaltimas. Patikėkite, bent kartą pakeisti Kalėdų stalą į Kalėdų kelionę yra būtina ir Laplandija tam ideali vieta!

Pirmą kartą į Laplandiją su turistų grupe vykau 1999 m. Buvom pionieriai, nes iki tol autobusais Lietuvos turistai ta kryptimi nevažinėjo. Tiesą sakant, daugelis lietuvaičių net abejojo, ar tokia Laplandija realiai egzistuoja, ar tai tik pasaka vaikams. Stovim Kauno pilies aikštelėje, laukiam, kol susirinks keliautojai, prieina žmogus ir klausia, kur važiuoja šitas autobusas. Sakom: „Į Laplandiją.“ Kai kurie net įsižeidė, mus durniais išvadino, nes pamanė, kad tyčiojamės. Man irgi viskas nelabai realiai atrodė: nežinai, kokie ten keliai, kas laukia, kur gali „paslysti“. Baimė, kaip suprantate, buvo tokia, kad peraugo į euforinę būseną. O pasirodė, kad nieko baisaus: mašinų viena kita, jokių sudėtingų lenkimų, jokių klaidžiojimų – vienas kelias per miškų platybes. Atrodo, kad kelias ledas ir sniegas, bet stovi kelio ženklas „100“, net juokinga buvo.

Atrodo, kad kelias ledas ir sniegas, bet stovi kelio ženklas 100, net juokinga buvo

Pabarstyta smulkintu granitu, sukibimas puikus, važiuoji sau šiltai ir grožiesi baltais miško patalais. Svarbiausia užduotis vadovui – nepliurpti, netrukdyti žmonėms sapnuoti atvirom akim. Jokių įspūdingų miestų, pritrenkiančių bažnyčių, stulbinančios architektūros. Tik gamta, žvėrys ir žiemiškos Laplandijos atrakcijos. Ir šiaurės pašvaistės laukimas… Po to visus metus laukiau kalėdinės Laplandijos kelionės. „Laplandija hipnotizuoja“ – sako Marius Ivaškevičius. Per švelniai pasakyta, ji tarsi koks narkotikas, jau po pirmo karto įgauni priklausomybę. Tiek baltos švaros, tiek tylos, tiek erdvės… Ir turistų grupės būna ypatingos, gal tai lemia žmonių vertybinė orientacija: juk visi važiuoja tikro šalčio, tikrų pusnių ir tikro Kalėdų Senio pažiūrėti. Tokiom sąlygom, kai įkvėpti gali, o iškvėpti jau reikia mokėti, žmonės baisiai greitai tampa artimi, pasiruošę vieni kitais rūpintis. Kurioj kelionėj išgirsi : „Imk mano kojines“ arba „Sušalai? Paskolinsiu tau savo vyro apatines kelnes, įsidėjau dvi poras.“ Ir jokių puošmenų, jokių dzinguliukų, visi vienodai gražūs savo natūralumu, o sniegomobilių safario metu apskritai žmogų tik iš balso ir šypsenos gali pažinti.

Svarbiausia, kad apie Laplandiją nepapasakosi. Bent jau aš, kalbėdama apie Laplandiją, jaučiu, kad viskas, ką kalbu, tik mažutė aisbergo viršūnė. Tiesiog žodyno neužtenka: juk samiai apibūdinti sniegui turi 180 žodžių, o elniui – virš 200. Ir kaip apsakysi tą staiga užplūdusį jausmą, kad esi be galo turtinga: atgyja pamirštos svajonės ir laiks nuo laiko plūsteli įkvėpimas.

Elnių safarsis – sustabdytas laikas. Pradžioje supanikuoji: kodėl jokio veiksmo, kodėl jokių garsų, kiek visa tai truks? O paskui lieki pats su savimi: gyvenimo sąskaitos pareina, pareina…

Elnių safarsis – sustabdytas laikas.

Mūsų ekipažas Ranua zoologijos sode. Mes su Gintu apsirengę teisingai, o Virgelis, kaip visada, nori būti gražus. Mes jam sakėm, kad snarglys vyro nepuošia. Iš pradžių netikėjo…

Ranua zoologijos sode.

Kalėdų Senelio ofisas ir paštas. Viskas tikra, viskas tikra. Žmonės, reikia tikėti!

Kalėdų Senelio ofisas

Kalėdų Senelio paštas.

Šitame restoranėlyje Kalėdų Senio kaime labaaaai skani lašišų sriuba.

Restoranas

Visuomeninio naudojimo sniego lova. Čia mes su vairuotoju Gintu. Tokių linksmų vaikiškų staigmenų kaimelyje už kiekvieno kampo.

Visuomeninio naudojimo sniego lova.