Geras „tūsas“ ir kaip jame sudalyvauti – tampa tikru galvos skausmu jaunimui, vykstančiam į Italijos stovyklą. „Altromondo“ naktinis klubas (beje, šis žodis reiškia „Kitas pasaulis“) šį skausmą numalšina be vaistų.

Pasiruošimas vykti į klubą prasideda tuoj po vakarienės. Ar gerai išsirinko vakarinesJ sukneles, ar teisingas šukuosenas pasidarė, ar pasirinko tinkamą kosmetiką ir lakus dailiosios lyties atstovės išsiaiškina nuėję į bernų kambarius. Paprasta ir laiko patikrinta strategija. Beje, jai galioja ir atvirkštinis variantas. Autobusas į klubą paprastai išvyksta 11 val. vakaro, o po pusvalandžio mes jau „Altromondo“ viduje.

Pats klubas „Altromondo“ Riminyje labai populiarus nuo 1970 metų, turi gilias tradicijas, kviečiasi tokias žvaigždes kaip DJ Tiesto.

O pamatę Gigi D’Agostino čia niekas per daug nenustemba, nes tai vienas iš etatinių klubo didžėjų, dirbantis kartu su Luca Belloni ir DJ Provenzano. Klube rengiami teminiai vakarai, puikus interjeras, lazerių šou gali mėgautis kiekvieno renginio metu. Be lietuvaičių į „Altromondo“ atvyksta olandų, lenkų, rusų jaunimo, žinoma, pilna čia ir italų.

Čia tikrai saugu, nes tuo rūpinasi nepriekaištinga klubo apsauga. Gėrimų kainos klube yra nemažos (vienas gėrimas įeina į bilieto kainą), todėl piktnaudžiavimas skysčiais ir dažnas lakstymas į tualetus negresia . Klube dvi salės, esančios viename aukšte: didesnė erdvė su specialiu putų šou skirtu aptvaru palikta šokiams, mažesnėje šokių salėje, vadinamoje HOUSE PRIVEE, galima pailsėti. Čia dėka puikios garso izoliacijos gali mėgautis kita muzika, o didžiąją šokių salę MAIN ROOM stebėti per stiklą. Užsakomieji klubo autobusai sutartą valandą paima visą grupę prie viešbučio, kuriame įsikūrusi stovykla  ir parveža atgal. Taigi, būti punktualiems šiuo atveju tiesiog būtina. Nepamirškite, kad vykstant į klubą jūsų stipriausi ginklai yra gera nuotaika ir šypsena!

andiamo a ballare!
ciao a presto

Daugelis mokykloje domisi geografija arba apsimeta, kad nesidomi, bet domisi slapta! Vieni nori nors kartą išgyventi ką buvo patyręs Robinzonas Kruzas, kiti pasijusti serialo „Dingę“ filmavimo aikštelėje. Be jokių užuolankų sakau – šioje vietoje tai ĮMANOMA!

Oltremare parkas. Delfinų pasirodymas.

Į Oltremare – gamtos ir gyvūnų elgsenos pažinimo – parką vykstame po sočių pietų, ir deginti kalorijas smegenimis yra vienas malonumas. Riccione kurortinis miestas, šalia kurio įsikūręs parkas, yra visai netoli Riminio ir Torre Pedrera miestelio, kuriame mes stovyklaujame. Todėl kelionė visai neprailgsta.

IMAX kino teatre pažiūrėję trimatį filmą, kurio metu buvome nusileidę į vandenyno dugną, džiaugiamės, kad visi po seanso išėjome sveiki ir gyvi. Patikėkit manim, adrenalino užtenka bent jau valandai į priekį, pamačius į tave nusitaikiusios milžiniškos morenos nasrus tik per rankos atstumą. Ir labai smagu žiūrėti filmus kartu su italais, nes, daugeliui ne paslaptis, jie savo emocijas taško į visas puses! …hahaha… chm…

Darvinas, kuriam mes sakom „ačiū“, kad pateikė savo evoliucijos teoriją, čia pasijustų tikru laimės kūdikiu, pamatęs savo taip įdomiai, gyvai interpretuotą visatos su(si)kūrimo versiją.

Pavaikščioję po priešistorinį mišką, paspoksoję į aligatorius, priešistorinių laikų paukščius ir daugybę įdomybių (tegu lieka nors dalis paslapties), einame atsigaivinti sultimis į šalia esančią jaukią kavinukę ir pasimėgauti „GELATO“ ledais. Mmm… Užplūsta rojaus palaima, bet neilgam, nes tuoj prasidės delfinų šou! Va čia tai bent… Kai kurie stovyklautojai drąsiai sėda į pirmas eiles ir visiškai nebijo būti aptaškyti… O ką, dar smagiau! Kam sukti galvą, kai saulės nematom tik kelias valandas per parą.

Pasigrožėję delfinų, kurie, anot renginio vedančiojo, kažkada buvę žmonėmis kaip ir mes (?), parodyta įstabia programa, vieni skuba pasigrožėti ilgiausios Italijos upės Po pakrantėmis, kiti dumia akis paganyti į FATTORIA (ŪKIS) –laidos „Pagauk kampą“ itališka versija .

Gerų nuotykių Italijoje. CI VEDIAMO, AMICI!

Šv. Morkaus aikštė

Daugelis būsimų stovyklautojų apie jį kalbėjo jau važiuodami per kaimyninę Lenkiją: „Noriu pamatyti, žinau, kad to nepamiršiu….’’, ‘’Wow! Apie ją girdėjau ir skaičiau!’’, „Ar tikrai ten nėra nei mašinų, nei arklių?“, tai tik keletas atsakymų į klausimą „ką Italijoje nori pamatyti labiausiai?’’.
Merginos gražinasi ir iš lagaminų traukia puošnesnes sukneles, vaikinukai nuo jų neatsilieka ir atrodo dar labiau susikaupę…“Kas matė filmą apie Kazanovą?’’- pasigirsta kažkieno klausimas.
7:30 mes jau prie kelto.Užsiimame kuo geresnes vietas kas pirmame aukšte, kas antrame …ir keleivių pilna jau tokią ankstyvą valandą… hmmm
Bet mes juk į Veneciją ne žvejoti plaukiam. Neteko ilgai laukti kol pradėjo vertis kvapą gniaužiantys ir akis plečiantys vaizdai. Italija yra tokia šalis, kurios nereikia daug reklamuoti ir liaupsinti .Visi apie ją ką nors žino, arba nors kartą gyvenime girdėjo. Pasigirsta fotoaparatų spragtelėjimai ir aimanos, žinoma, tik iš nuostabos! Pusvalandis plaukimo per lagūną atrodo prabėgo kaip minutė ir po triukšmingo laivo švartavimosi signalo mes iškeliame kojas ant Adrijos Karalienes grindinio. Čia jis kitoks, čia viskas kitaip, netgi balandžiai, kurių čia daugybė, rodos, nuolat linksi galvas
Venecijos dožams. Gondolos dar snaudžia pakrantėse, skamba rytiniai Šv. Morkaus bazilikos varpai, jų yra 5 ir visi turi po paslaptį (kokią, sužinosite nuvykę), rankomis mojuoja keletas karnavališkai apsirėdžiusių damų, net ir šunys čia aristokratiški…
Sveiki atvykę į prabangiausią pasaulio miestą. Bet kuriuo paros metu čia jausitės lyg spektaklyje ir esate ne turistas, o filmo personažas, tuo ši vieta unikali . Po trumpo įvado į miesto istoriją, pirmiausia, skubame prie Atodūsių tilto, greta jo kalėjimas, kuriame šalto prakaito lašus liejo Kazanova, susipažįstame su gondolų gamyba ir bėgame i Šv. Morkaus aikštę su didinga bazilika. Daugelis merginų čia prisižada praleisti savo vestuvių medaus mėnesį, o vaikinai užvertę galvas spokso į varpinę, nuo kurios viršūnės pamatysite visus 150 Venecijos kanalų ir net Italijos Dolomitines Alpes, jei oras puikus! Laisvo laiko marios arba bent jau ištisas tvenkinys . Džiaugsmas ir jaudulys kirba giliai viduje – ar suspėsite įminti Adrijos perlo, kuriuo vadinama Venecija, paslaptį.
Ir dar dovanoms išsirinkti Ponte Rialto turguje laiko užteks… Tai kas į gondolą? Lipam?!… Vietos užteks…

CIAO A PRESTO .

Alisa ir aš

Atvykus pirmą vakarą būtinai suorganizuojam GRUPĖS PRISISTATYMĄ. Viskas priklauso nuo vaikų grupės ir vadovų supratimo, fantazijos, noro, žodžiu, čia jau pamainos kūrybiškumo pasireiškimas.

Misterio, Miss ir Porų konkursai

Tai labai įdomūs renginiai, kur merginos ir vaikinai atlieka visokiausias užduotis: vaidina, rodo pasiruoštą programą,  namų darbus. Kai buvau pirmąkart, tai mūsų grupė paruošė tokį numeri, kad visi net žagtelėjo. Viena iš mūsų mergaičių turėjo pasakiškai gražų balsą ir mėgo dainuoti liaudies dainas. Paruošėm tokį kūrinį, kur liaudiška daina palaipsniui pereina į šiuolaikinę dainą (mano dviratukas …).  O melodijos pasikeitimo metu iš už kampo atbėgo jos draugė į pagalbą dainuoti. Bedainuodamos jos labai išradingai  apsikeitė rūbais, kad žiūrovai apstulbę plojo. Kaip dabar tas vaizdas akyse stovi, manau ne man vienam.

Konkursai leidžia pasireikšti kiekvieno asmeniniams gebėjimams, be to leidžia nugalėti drovumo kompleksą, atrasti save tarsi iš naujo.

“Prikolų” vakaras

Tai vakaras kurio metu vienaip ar kitaip krečiamos kvailystės, šunybės, ar šiaip humoras liejasi.

Linksmybės

Tokiame vakare puiki proga parodyti savo šmaikštumą, išmonę, šaunumą. Ir jokios pagiežos:).

Linksmoji estafetė

Tai įvairios estafetės: kamuolį varyti lazda, balioną mušinėti ir pan. Šiose linksmose varžybose turime ir priešininkus (bet ne priešus) – rusų komandą. Va čia pasireiškia komandinis darbas kai vaikai pergyvena vienas dėl kito kiekvienamą varžybų akimirką. O koks malonus pojūtis apima po pergalės!

Buvau suorganizavęs  sporto dieną – tai teniso varžybos, krepšinio fiesta ir šaudymas iš lanko. Krepšinio fiestos metu būna asmeninės užduotys, užduotys porose ir komandinės užduotys fiksuojant laiką bei surinktą rezultatą. Žaisdavom futbolą, krepšinį.

Dėkui savo likimui, esu neblogas teniso, tinklinio, futbolo ir,  aišku, krepšinio žaidėjas (ne veltui gi trenerio mokslus institute kramčiau), todėl žaidžiant ir mokant vaikus įvairių sporto šakų paslaptis suteiki jiems pasitikėjimo ir noro taip pat būti geru žaidėju.

Visada įdomūs mini spektaklių vakarai pagal pasiūlytas temas. Vaidindami vaikai atsiskleidžia dar žavesnėmis spalvomis. O jau didelis fantazijos ir jumoro kiekis liejasi laisvai:)))

Smagu atsigaivinti baseine

Baseinas yra didelis, o vanduo jame sūrus. Jis yra gan originaliai padarytas: dugnas ir baseino kraštai dengti tokia lyg gumine danga. Visas baseinas apjuostas akmenine neaukšta užtvarėle. Gulėti, tiesa, vietos nedaug, bet užtenka. Mes visada gulėdavom ant nuožulnių baseino krantų, nuo kurių visai linksma nučiuožti į vandenį. Egzotikos daug -  juk tu plūduriuoji vandenyje, o aplink tave kalnai, liuks!

Baseinas kalnuose

Žygis – Šaltinėlis

Išeini iš stovyklos ir tenka nužygiuoti apie 4 km nelabai stačiu, tačiau šiek tiek kylančių keliu. Pasiekus tikslą prieini iš žemės gelmių bėgantį ir natūraliai mineralais bei angliarūgšte prisisotinusį vandenį. Tikra palaima jėgoms atgauti ir kūną palepinti naturaliu  mineraliniu vandeniu. Atsigaivinus ir atgavus jėgas, šiek tiek pailsėję patraukiame atgal į stovyklą.  Šiuo žygiu susipažystam su visame pasaulyje populiaria aktyviojo turizmo dalimi – “trekkingu”.

Žygis – Plėšikų pilies griuvėsiai

Nors aš jį pervadinčiau į žygį prie skardžio

Mūsų laukia apie 4 km tikrai ekstremalaus, bet tikrai verto pastangų žygis. Išeinant iš stovyklos iškart prasideda “extreme”: braunies pro žolynus, kopi iškart ilgoka ir stačia įkalne, kurią įveikus jauti didelį palengvėjimą. O galvoje nevalingai sukasi mintis:  jei dar taip, tai viskas – sukuosi ir maunu atgal. Mus veda vietos gidas, mauglis Dežo . Būtina jį perspėti, kad neįsijaustų į tarzanišką keliavimo būdą, bet tai dažniausiai veltui . Toliau kelias normalus, visą laiką einam mišku ir miško takeliais, kelis kart atsiveria ypač nuostabi panorama. Takeliai painūs: kelis kart reikia pasukt, tai kairėn, tai dešinėn, todėl svarbu, kad niekas neatsiliktų, ar kur nenužioplinėtų. Žygį tęsiame statoku takeliu, o artėjant prie skardžio ypač statu. Kai kurie pasinaudoja patikimiausiu kopimo būdu – “keturiom”. Viskas ir su kaupu atsiperka užkopus į viršūnę – tai vaizdas, pakraunantis jėgomis, įspūdžiais, pasitikėjimu savimi.

Panorama

Ant skardžio turim pakankamai laiko tiesiog pasėdėt ir pamąstyt, pasidaryti nuotraukų, pailsėti. Sėdėdamas jauti, kaip tavo mintys nuskrenda kažkur toli, toli, supranti, koks  žmogaus jėgos ir galimybės neturi rbų.

Tačiau ten skardis ir nereikia pamiršti, kad tai be galo pavojinga! Instruktažas privalomas: griežtai nesiartinti prie krašto, nes kol nukrisi ant žėmės, mes spėsim pareit . Taip ten tikrai aukštai.

Pasimėgavę didybe patraukiam atgal į stovyklą. Atgal kelias lengvesnis, nes eini žemyn, tačiau jėgų mažiau, pakeliui atsigaivini kalnų upelio vandeniu, žiūrint, koks oras pasitaiko.

Prie kalnų upelio

Pamačius stovyklą tikrai gera pasidaro, patikėkit

Man taip pasitaikė, kad į Slovakijos stovyklą iškeliavau tik su 13 vaikų. Kelionė į Mažuosius Tatrus nedidelei  grupei yra brangoka, todėl pasirinkome išvyką pasidairyti po požeminį pasaulį – į stalaktitus-stalagmitus. Ir iškart turiu užbėgti į priekį ir pasidžiaugti, kad išvyka pavyko ir visiems labai patiko.

Autobusu nuvykome į stalaktitų-stalagmitų urvus, vieną iš 12 veikiančių Slovakijoje. Prieš išvykstant perspėjo, kad viduje bus šalta, todėl reikia pasiimt šiltesnių rūbų. Ir tai tikra tiesa.

Įeinat į urvus buvo pranešta,  kad oro temperatūra viduje tik +5, kai lauke tuomet buvo +25. Oras urvuose labai gaivus ir ypatingai švarus, nes visiškai nėra dulkių, be to jis prisotintas įvairių mineralų. Ten vyksta gydomosios procedūros kvėpavimo sutrikimų turintiems žmonėms, todėl turėjom progą netik pamatyti nuostabių gamtos meno kūrinių, bet ir atlikom gydomąją profilaktiką. Viduje urvuose apšviesta ir keliaujant labirintais gali stebėti kaip per minkštą kalno grunto struktūrą prasisunkęs vanduo suformuoja mineralinius varveklius.  Jie auga ne tik nuo viršaus, bet ir nuo apačios,  o susijungę suformuoja koloną, kuri vadinasi-stalagnatas.  Ir kokiu tik formų ten nėra, gali įžiūrėti bet ką.

Svarbu žinoti, kad jei sulaužysi bet kurį iš šių varveklių, būsi patrauktas į baudžiamąją atsakomybę. Pasirodo, 1 cm stalagmito susiformuoja per 100 metų…
Fotografavimas papildomai kainuoja 20 Lt.

Stalagmitų-stalaktitų urvuose

Stalagmitų-stalaktitų urvuose

Išėję iš uolos papietaujame ir važiuojame į antrą pagal didumą Slovakijos miestą Košice. Tai nuostabus ir turintis labai gražią centrinę gatvę miestas, kurio širdyje stovi pati didžiausia Slovakijos bažnyčia.

Košice bažnyčia

Ekskursijos metu aplankome dainuojančius ir šokančius pagal nuostabią muziką fontanus. Įspūdingas reginys.

Dainuojantys fontanai

Netoliese dar vienas  fontanas  – su zodiako ženklais, kur kiekvienas norintis gali padėti ranką prie savo ženklo ir sugalvoti norą. Gatvės gale prieiname paminklą maro aukom. Atrodo viena gatvė, bet dėmesį prikausto daug gražių ir įdomių objektų. Įdomi ir pavykusi ekskursija po centrinę gatvę. Ir, aišku,  laisvas laikas.
Viską vainikuoja vandens parkas po atviru dangumi, kur yra 4 greiti nusileidimo takai ir trys baseinai. Smagumėlis,  ar ne ?

Linksmybės vandens parke

Prešovo druskų kasykla

Tai trumpa išvyka į Prešovo miestą. Čia aplankome druskų kasyklą. Ją sudaro trys pastatai. Pirmajame skystą druską iškasdavo iš gilių šulinių. Tam naudodavo didelius odinius maišus, o juos iškeldavo arkliai sukdami įspūdingo dydžio „gaterį“.

Didysis druskų kasyklos gateris

Skysta druska, mediniais loviais į kitus du pastatus tekėdavo natūraliu būdu, nes sekantys pastatai stovi papėdėje. Iš pirmo pastato-kasyklos skysta druska bėgdavo į antrą pastatą-talpyklą. Ten trijuose dideliuose mediniuose rezervuaruose ji buvo saugoma. Mediniai todėl, kad nuo druskos metalas surūdytų.

Kai rezervuarai prisipildydavo, skysta druska natūraliu būdu tekėdavo į trečią pastatą, kur dideliuose katiluose ji buvo kaitinama. Įkaitęs druskos skystis išgarindavo vandenį ir likdavo tik kietos, grynos druskos gabalai. Čia dirbantys žmonės avėjo tik medinius batus, nes viskas buvo nuklota druska, todėl nei basam, nei dėvint kitokią avalynę dirbti nebuvo įmanoma.

Išėjus iš druskų kasyklų galima nebrangiai galima įsigyti druskos suvenyrų.

Tada važiuojame į Prešovo centrinę gatvę, kur gidė supažindina su miesto istorija ir papasakoja apie žymiausius miesto pastatus. Po to turim laisvą laiką ir į stovyklą.

Pilis - Spissky hrad

Plačiau apie Spissky hrad pilį.

Pakilus į pilies bokštus atsiveria nuostabi apylinkių panorama: kažkur aukštumos papėdėj matosi miesteliai, toliau miškai, laukai…

Tolimi miesteliai

Atsisveikinę su pilimi pasukome link Aukštųjų Tatrų!!! Mums lygumų gyventojams visada malonius jausmus sukelia  kalnai. O ypač kai puikus oras ir kuo puikiausias matomumas. Tą giedrą dieną jau iš toli atsivėrė didžiulis kalnų pasyvas ir sniegu padengtos viršūnės.

Kelias į kalnus

Tatruose kėlėmės kalnų keltuvu į 1.300 metrų virš jūros lygio. Žingsniavome akmenuotu kalnų keliu link šniokščiančio vandens. Kelias pavojingas, nes vienoje jo pusėje uola, kitoje šlaitas, kur reikia būti labai budriam (čia aš apie save, nes vaikams tai dzin:). Einant keliuku galima pasigėrėti kalnų mišku, įsitikinti augalų sugebėjimu prisitaikyti išgyventi, atrodytų, neįmanomose sąlygose.

Nuostabus krioklys

Pagaliau priėjom nuostabaus grožio kalnų krioklį, savo vandenimis glostantį akmenis. Medinis tiltelis veda į kita upelio pusę. Vaikams ši vieta labai patiko, nes jie galėjo palaipioti ant akmenų šalia krioklio ir pasigrožėti krintančiu vandeniu, pasiklausyti nesibaigiančio vandens šniokštimo.

Tuo pačiu maršrutu pilni įspūdžių grįžtam į stovyklą.

Pilis

Aplankę pilį patraukiame prie Dunajeco upės. Nacionaliniame slovakiškame restorane ant upės kranto mūsų laukia pietūs su raugintų kopūstų sriuba ir raudonais prieskoniais, keptas kiaušinyje ir džiuvėsiuose “pavoliotas” sūris . Taip pat ten galima už 75-80 Lt  įsigyti gražiai išdirbtą avies kailį.

Papietavę sėdame į plaustus, kurie talpina po 15 žmonių. Plaukiam Dunajeco upe, tekančia pačiu Lenkijos-Slovakijos pasieniu. Plaustą vairuoja du vietiniai instruktoriai vadinami goralais, vieno kurių jų protėviai iš Slovakijos į Pabaltijį plukdė rastus ir druską, o iš ten parsigabendavo gintarą. Goralai plaustą vairuoja turėdami kiekvienas po ilgą lazdą. Jų tikslas atstumti plaustą nuo seklių vietų. Plaukiant mus iš abiejų pusių supa nuostabaus grožio ir įspūdingo dydžio kalnai, kurių didybė verčia tave jaustis tokiu mažu žmogiuku. Plaukimas Dunajeco upe trunka apie 1.30 min ir  nuplaukiame apie 10 km. Dunajeco upės giliausia vieta yra iki 12 metrų.

Plaustais

Prieš išvykstant atgal į stovyklą turime šiek tiek laiko suvenyrams ar nuotraukai iš plaukimo įsigyti.

Plaukimas Dunajeco upe vaikams palieka didelį įspūdį. Juk galima įkišti ranką ar net koją į upę, o kai kurios sraunios upės vietos priverčia nevalingai suspiegti.

Dunajeco upės kraštovaizdis

O dar tas keptas suris .

Stovykla gamtos apsuptyje

Korpuso pastatas su pakankamai tvarkingai įrengtais kambariais, tualetais ir dušais. Viskas ko reikia tikram stovyklautojui.

Vonia

Lengva netvarka

P.S. mano kambario ir vonios foto, atsiprašau už betvarkę:)

Įspūdinga kelionė į uolose įsikūrusį vienuolyną. Kažkada tas uolas skalavo jūra, ir vanduo natūraliai padarė landas, kur apsigyveno vienuoliai. Čia lankantis reikia sugalvoti norą, užrašyti ant lapelio ir palikti tam specialiai paruoštoje vietoje. Ankščiau ar vėliau noras vis tiek bus išpildytas, tik neužmirškite suskambinti šalia pakabintu varpu, kuris lyg nematomas laiškanešys nuneš Jūsų svajas ten ir tam, kuriam siuntėte.

Vienuolynas kalnuose

Dar vieną  nuostabią vietą aplankome – Eko parką. Tai floristikos muziejus – augalų rojus po atviru dangumi. Gera galimybė susipažinti su įvairių kraštų augalais. Neišdildomą įspūdį palieka medis, kuris buvo laikomas išnykęs kartu su dinozaurais, bet netyčia atrastas Kinijoje ir “kontrabanda” atgabentas i Europą.

Po parką galima pasivažinėti arkliuko traukiamu vežimu ir karieta ir pasigrožėti retais pasaulio augalai. Negalima praleisti progos pajodinėti ant arklio.

Po to traukiame į modernų kartodromą, kur išbandome jėgas sėdėdami už kartingo vairo. Kiekvienas gali parodyti savo gabumus važiuodamas tris ratus. Tai įspūdingi posūkiai, nemažas greitis. Vairuoti kartingą nelengva, nes reikia turėti vairavimo įgūdžių. Posūkiuose kaukia padangos, priešininkas nepasiduoda, tave aplenkti jau kėsinasi kažkas, kurio veidas paslėptas po šalmu. Po važiavimo sužinote savo pravažiavimo laiką – čia ir išaiškėja čempionas.

Važiuojant adrenalino dozė garantuota. Išlipus įspūdžius aptariame gaivindamiesi gaiviais gėrimais, šalia esančioje kavinukėje. Galvoje sukasi mintis, o juk Schumacheris irgi nuo kartingų pradėjo , supranti kokio talento reikia, kad galėtum vairuoti F-1.

Lenktynių trasoje

Toliau važiuojame į restoraną-malūną „Tri vodienici“, esantį miškų glūdumoje. Čia laukia nuostabi nacionalinių valgių vakarienė, linksma muzika, geriausio šokėjo konkursas, kur be konkurencijos nugalėjo ir prizą gavo mūsų Marius ir Karolis. Viską užbaigia bendra crazy diskoteka.

Naktinė diskoteka

Kriauklių rinkimo žygis

Vadovas nebūtų vadovu jei nesugalvotų įdomių atrakcijų. Kadangi iš patikimų šaltinių   sužinojau, kur galima pasirinkti gražių kriauklių, tai atsikėlęs anksti ryte prasibėgau iki bangolaužių (apie 1,5 km. nuo mūsų paplūdimio). Tarp jų radau tikrai įdomių ir didesnių nei jūroj kriauklių. Nusprendžiau laisvesnį vakarą suorganizuoti norintiems vaikams žygį – „Pasirink kriauklių“. O norintys pasirodė kone visi . Vakare pakrante pasivaikščiodami pasukome link bangolaužių, kur kas kiek norėjo tiek ir prisirinko įvairiausių formų ir dydžių kriauklių. Šviečiant mėnesienai ir šiltom bangom plakant krantą visi laimingi sugrįžom į stovyklą.

Kriauklės!!!

Išvyka – Senovinis Nesebro miestas

Tai ilgoka kelionė autobusu. Nesebro miestas nuo „Albatroso“ stovyklos nutolęs apie 150 km. Tai vienas seniausių Europos miestų. Tiksliau, tai miestas-sala, kurį su krantu jungia akmeninis tiltas. Nesebras įžymus savo architektūra, akmeninėmis gatvėmis, taip pat statiniais iš įvairių epochų bei civilizacijų. Ekskursijos metu susipažįstame su senovine Nesebro miesto namų ir bažnyčių architektūra. Miesto siauros ir painios gatvelės, bažnyčių griuvėsiai ir išlikusios bažnyčios tave tarsi laiku nukelia šimtmečius atgal -  juk šį miestą valdė graikai, po to romėnai, o tu vaikštai jų numintais takais.

Daugelį amžių menanti bažnyčia Nesebro mietelyje

Na nežinau, ar taip visada, bet iki pietų mes turėjom galimybę laivu apiplaukti dalį Nesebro. Tai pasiplaukiojimas atviroje jūroje, tarsi, galimybė pasigrožėti Nesebru iš šono. Labai malonūs įspūdžiai ir atsiminimai.

Po plaukiojimo laukia labai gardūs pietūs restorane ant jūros kranto: staliukai balkone, nuostabus vaizdas į prieplauką, šiltas vėjas maloniai gaivina tave.

Svarbiausia, kad kelionė atgal neprailgsta, nes dar sustojame kurorto Solniecnyi bierieg vandens parke po atviru dangumi. Parke yra apie vienuolika įvairaus aukščio, ekstremalių ir švelnesnių nusileidimo kalnelių, didelis statinys vaikų pramogoms, baseinas ir baseinėliai. Žodžiu, saulė, jūra, pramogos… Va čia tai atostogos!!!

Didysis nusileidimas

Po maudynių pilni įspūdžių grįžtam į stovyklą.

Na ir ateina laikas kada reikia krautis lagaminus ir grįžti namo.

Va tokia ta Bulgarijos stovykla.

Aišku kiekviena stovykla kažkuo kitokia, kiekviena išvyka vienintelė ir nepakartojama, tie patys vaikai juk asmenybės ir be galo skirtingi savo gebėjimais, pomėgiais, charakteriais.  Nuo jų linksmumo, elgesio, nusiteikimo, priklauso kelionės sėkmė. Visa tai reikia suvaldyti ir sudėti taip, kad būtų harmonija. Todėl vadovai čia, be abejo, vaidina nepaskutinį vaidmenį. Įvaizdžio, bendravimo, žinių, situacijos suvokimo ir kontrolės bei vadovavimo savybės turi svarią įtaką grupės valdyme.