Šiandien dieną jūra dar keistesnė, nes vėjo nebuvo, tolumoje jūra rami, o prie kranto virto bangos gigantės, todėl galėjome maudytis tik keli metrai nuo kranto, nors to pilnai pakako, nes bangos pasiekdavo mus ir ten. Vakare išvykome pažiūrėti vienuolyno uolose, pamatėme medžius iš įvairių pasaulio kampų, matėme priešistorinį medį, kuris išnykęs su dinozaurais, bet atrastas Kinijos miškuose, na vėliau sėdome į kartingus ir parodėm kaip mokam spausti gazą , viską vainikavo vakarienė restorane miškų glūdumoj. Na o rytoj jau krausime lagaminus, pirksim lauktuves, aptarsim stovyklą ir naktį išvyksim į orouostą. Savijauta dvejopa ir gaila, kad išvažiuojam, bet ir laaaabai pasiilgom namų, tėvų, brolių, seserų, draugų, draugių ir aišku labiausiai mokyklos

Tad iki pasimatymo LIETUVOJE.

–

Mindaugas M. Vinsanity

Papietavę sėdom į autobusą ir patraukėme link Varnos pusiasalio, ten mūsų laukė piratų laivas, susėdę ir pasigaminę bombas, susikovėme su rusų stovyklautojais, oi buvo karas, visi iki vieno suslapom, na bet tame ir smagumas, po mūšio valgėme ir šokome laive, tai bent pasiplaukiojimas, beje plaukėme per įspūdingas bangas, laivas tai pakildavo tai smegdavo žemyn, kaip linksmuose kalneliuose, na o vakare aišku į KLUBA.

Iki ir visiems geros nuotaikos.

–

Mindaugas M. Vinsanity

Na o vakare vakarone, va ten tai jau buvo, valgėm, šokom po dirbtiniu lietum, šaudėm iš lanko, orinio šautuvo ir dar visi išvykom su prizais į stovyklą. Grįžom vėlokai, bet ką Jūs manot? Miegot kas gi nori, tai persirengėm ir į „Amazonką“, o ten toliau šokiai pokiai ir visiškai niekam nė motais, kad šiandien turėjom keltis 7.00h ryto mes jauni, mums jūra iki kelių Ryte vykome į nepaprasto gražumo miestą – salą Nesebrą, kita vertus kelionė neprailgo nes pirmyn visi gulėme žiemos miego autobuse. Į visas ekskursijas važiuojame su rusais, todėl labai įdomu pabendrauti ir pasivaržyti. Šiandien ruošiamės vakare vėl pamankštinti kojas šokdami.

Iki sekančios apysakos A tiesa, pas mus be debesėlio ir +30, nenorim nieko užgauti

–

Mindaugas M. Vinsanity

Štai jau ir ketvirtadienis. Laikas stovykloje bėga labai greitai. Visiems siunčiame labų dienų iš Slovakijos, kurioje mes jau pradedame suprasti, kad vasara baigiasi ir nenumaldomai artėja rudenėlis. Po super karštų dienų Aukštieji Tatrai mus sutiko lietumi ir rūku. Gerai, kad turėjome apsiaustus ir visi vaikščiojome po kalnus kaip spalvoti Teletabiai. Tačiau nėra blogo oro, kai gera ir šauni kompanija šalia. Tad visiems linkėjimai – džiaukitės saulėtomis dienomis. Mes jūsų pasiilgome, bet namo dar nenorime.

Daiva. Slovakijos stovykla.

P.S. Didžiausi linkėjimai iš Slovakijos „Tučtuojau bičiuliams“ (pasak Karolio – kam reikės, tas supras).

Oras, kaip ir tikėjomės +29 ir saulėta. Atvykę įsikūrėm atnaujintuose kambariuose, pasirodo stovykla prie savo baseino įsirengė ir nusileidimo kalnelius, todėl galėsim važinėtis, kaip VICHY parke, tik nemokamai Papietavom, maistas primena namų maistą, todėl kai kas kartojo porcijas, čia galime krauti lėkštes kiek telpa. Išklausėm gan griežtokas, bet tikrai drausmingas stovyklos elgesio taisykles, be kurių turbūt neapsieina nei viena stovykla. Na o vėliau, spėkit? Aišku, patraukėm išbandyti kas ten ošia tolumoj? Ir kagi? Priėjom auksinio smėlio kopas, su nuostabios spalvos jūra. Įlipę į vandenį suprantam, va čia tai JŪRA, va čia tai vandens temperatūra, ir graudu pasidaro pagalvojus apie Palanga Na o pavakarieniavę bėgam apžiūrėti Kranevo miestelio, ir vakare į klubą. Taip kad iki ir sekit tęsinius.

P.s. Linkėjimai Linutei

Bulgarijos Amazonė - Kamčios upė

Vakar apturėjome puikią ekskursiją į Balčiką, pamatėme Rumunijos karalienės rezidenciją su Botanikos sodu, gražų iškyšulį ir vakarieniavome restorane su nacionaline bulgarų programa, šokiais, o taip pat šokiais ant anglių ir diskoteka. Viskas buvo nerealu, bet apie tai vėliau. O va ką teko išgirsti ten, tai noriu papasakoti. Kaip nekeista, bet į tą restoraną atvyko ir apie 100 iraniečių. Vienas iš jų pamatęs, kad aš lyg ir gidas, pakalbino angliškai ir mes bendravome. Paklausė iš kur aš, bet žodis Lietuva jam nieko nesakė. Tada jis papasakojo, kad jų 3 autobusai turistų lankosi Europoje. Kiek nustebau, kai paklausė, ar aš žinau kas buvo J.Cezaris. Supratęs kad žinau apie ką kalba, pasigyrė jog jie kaip tik ir keliauja po J.Cezario Romos imperiją! Kažkaip keistoka, ar tik iraniečiai nepavėlavo keliolika amžių . Vėliau prie vieno staliuko prisėdo pagyvenusi rusė iš atokaus Sibiro miestelio Tuluja (ne TULA). Pasakojo, kad ji ten senokai atvykusi ir prisiminė laikus, kai vietiniai savo vaikams vardus parinkdavo iš dar tuo metu nematytų daiktų. Tad ir dabar niekas nesistebi, jei 40-50 metų vyras vardu Karandaš (liet. pieštukas), o mergaitė – Radiola (liet. radijas) . Žodžiu, neblogai. Naujų patyrimų aibės, lekiu toliau bendrauti

Laukite tęsinių…

Slovakijos horizontai

Slovakija sveikina.Štai ir prabėgo trys dienos stovykloje Slovakijoje. Atvykę sekmadienio ryte dar radome nesibaigusį baikerių festivalį. Graži šventė. Laukimas, kad atlaisvintų kambarius, neužtruko, tad apie vidurdienį jau įsikūrėme stovykloje. Kaip buvo gera išsitiesti po netrumpos kelionės. Vakare mūsų laukė pirmieji konkursai ir žaidimai, o po to – diskoteka. Vakar jau visi buvo žvalūs ir pilni jėgų stovyklauti. Linkėjimai iš nuostabiosios kalnuotosios Slovakijos.

Geltonieji Albatroso skėčiai

Vaikinai, sužinoję jog jos neis prie jūros,  šiek tiek nukabino nosis: o kas mus kremu nuo saulės pateps, – nugirdau klausima. Tad aš išdidžiai su septyniais augalotais džentelmenais patraukiau prie jūros.

O štai vakare mes visos buvom apdovanotos. Vaikinai mums paruošė siurprizą – parodijavo Langozos ekskursijos gidę Mariną ir jos vedamą loteriją, kurioje visi bilietai laimingi. Parodija buvo puiki. Dovanos taip pat puikios – mergaitėms Playboy zuikučiai, man skanumynas. Prieš įeinant į stovyklą (mat, jie slėpė pirkinį didelėje kuprinėje) apsaugos darbuotojas pamanė, jog ten paslėpta kažkas nelabai gero ir paprašė parodyti ką nešasi. Išvydęs tuos penkis zuikučius maloniai nustebo. Tad štai toks mūsų vakarėlis buvo pajūry. Tiesa, ir mergaitės neliko skolingos – maitino juos visokiais skanėstais. O paskui keli vaikinai pastatė nuostabią pilį. Patys sugalvojo, neraginau. Pasakysiu tiesą, žiūrėjau į juos ir džiaugėsi širdis. Tad dabar eisiu dar pasidziaugt į Amazonką ir šiai dienai užteks .

- Kur ta “Amazonka”? Tuoj tuoj bus, va va ji čia.

Vyresnieji pradeda juoktis ir pasiteirauja, iš kur devynmečiai taip gerai žino kur “Amazonka”.

- Mes ten buvom! – išdidžiai atsako mažiai.

- Kas jus ten įleido? – netiki didieji.

- Diena ten galima užeiti į tualetą, ir jis ten kainuoja penkiasdešimt statinkų. – dar išdidžiau praneša mažieji. – Ir rytoj dar eisim.

Amazonkos neonai

- Mane per atostogas tėvai siunčia pas senelius.

- Na ir kas?

- Nusibodo jau tos kapinės.

Tarptautinis jaunimo centras "Albatros"

Stovykla Bulgarijoje ne kapinės, oi ne, o senelių gali pamatyti tik vieną kitą ir tik pliaže. „Albatroso“ stovykla kunkuliuoja vaikišku ir jaunatvišku šurmuliu. Kaip ir žmogų, taip ir stovyklą pirma vertinam pagal išorę. Didžiulis 4 aukštų pastatas, baseinas su nusileidimo takeliais, sporto aikštelės, nuo 700 iki 800 vaikų iš Rusijos, Ukrainos, Bulgarijos, kasdieniai renginiai, išvykos, ekskursijos, diskotekos – tokia stovykla šalia Juodosios jūros.

Į tokį katilą įkrito ir mūsų 20 lietuvaičių grupė. Adaptacija greita, nes prie atostogų nei priprantama, nei nuo jų atprasi. Paskutinė liepos savaitė akimirksniu pralėkė ir buvo vainikuota mūsų pasirodymu stovyklos scenoje. O mes nepasikuklinom – visiems stovyklautojams atlikome LT United dainą „We are the Winners“. Turėjom ir savo Samą, ir Diawarą, ir kitus, o programos vinis buvo mūsų Lukošiuko (Tauriuko) šokis-viliotinis (šį pasirodymą artimiausiu metu įdėsiu į jau ruošiamą „Mane-veža TV“ YouTube). Antrą scenos planą savo suderintais judesiais puošė mūsų panelės. Dar kartą lietuvių grupė (kaip ir visos iki mūsų) susilaukė komplimentų iš stovyklos vadovės, kuri jau išmoko pasakyti „Vy naše saulė“ („Jūs mūsų saulė“).

Kaip ir žadėjau, skelbiu nominacijų nugalėtojus.

SMALSIAUSIAS – Tauriukas. Be konkurencijos. Todėl, kad jo buvo daug visur ir visada. Ir puikiai sutarė ne tik su visais mūsiškiais, bet ir su stovyklautojais iš Rusijos, Ukrainos.

ŠVELNIAUSIA – Olia. Labai panašūs rezultatai buvo Klaudijos, Monikos I., Sandros V.

PROTINGIAUSIA – Monika S. (su akinukais ). Arti buvo Karolukas, Patricija J. O paminėtas buvo Maklandas (?). Kas tai?

DRĄSIAUSIA – be konkurencijos Guostė, kuri viena per Rygą ir kitus oro uostus mus atsivijo kitą dieną. Prie drąsiųjų buvo priskirti Laura, Aistė. Kartą paminėtas ir Žvirbildas. Karoluko kūrinys?

NIEKADA NENUSIMENANTI – Gretė. Į šią nominaciją pretendavo ir Olia, Patricija L., bet Gretės žavi plati šypsena nugalėjo!

DRAUGIŠKIAUSIA – Aistė. Ji bendrą kalbą rado ir su savais ir diskotekų DJ‘tais. Šioje nominacijoje radau ir paslaptingų vardų: Vladimiras, Eva. Draugystė – tai vertybė, nesvarbu su kuo .

ĮDOMIAUSIA – Goda. O tik vienu balsu nusileido Laura, visai šalia Gretė su Patricija L. Sveikinu Godą!

Nors sąraše radau Buženą ir Kilometrą.

ROMANTIŠKIAUSI – be konkurencijos dvi saldžios porelės. Dar bandė į sąrašą įlysti Žėnia ir Turkas. Taip, rožės merginų kambariuose nevysdavo .

IŠDYKIAUSIA – Ieva. Matyt, „Sabotioro“ žaidimas, kurio metu krėtei išdaigas, lėmė tokį sprendimą. Nors, visai nemažai balsų gavo ir Patricija L. ir Sandra S.

SU JUO SMAGU… – su Algiuku. Matyt, už jo šūkį „Kad žaisti būtų įdomiau“, kai sugadindavo nykštukų pastangas surasti auksą. Neveltui dažnai buvo vadinamas Šlykštuku .

ŠAUNIAUSIAS – tai Karolukas nuo Rokiškio!!! Šioje nominacijoje surinko šiek tiek daugiau balsų už Tauriuką, Aistę, Godą. Paminėta tikrai daug vardų. „Nepaimamas“ Karolukas užkovojo daugelio simpatijas savo šilta šypsena, tyliu būdu ir savo olimpine ramybe. SVEIKINU!

Visiems nuostabaus savaitgalio. Ir kas tie Žėnia, Žvirbildas, Maklandas?