Buvo naktys švento Jono…

Trumpiausią metų naktį mes sutikome itin linksmai.
Pas mus nelyjo. Pas mus šilta – ir net labai.
Mes važiavome raganų traukinuku:

Mus į kalną užtraukė tikrų tikriausias garvežys

Mes dairėmės į apylinkes – gal savo nuosavos šmėklos ieškodami, o gal tiesiog norėdami išvysti nepakartojamų vaizdų:

Kalnai, kur raganos renkasi šventę švęst

Po dienos Heidės parke vienas per kitą pasakojom įspūdžius apie nugalėtas baimes. Kas nugalėjo aukščio, kas vandens, o kas dar kokią kitokią baimę.
Bremene laimingų ir nelaimingų meilės istorijų klausėmės ir norus galvojome. Beveik visi po norą sugalvojo prie Brėmų miesto muzikantų, o kai kurie turėjo progą dar vieną troškimą užminti kitoje – ypatingoje – vietoje.
Aš pats neatsispyriau pagundai po dešimties metų toje pačioje vietoje sugalvoti norą. Štai ta vieta:

Sugalvoti nesugalvoti norai

Mūsų nedaug – bet esam draugiški. Pokštaujam, smaginamės, kvailiojame ir linksminamės. Ir vienintelis iki šiandienos pastebėtas blogumas yra tik tas, kad kelionė jau persirito į antrą pusę. Ji artėja prie pabaigos…
Ir vis tik drąsiai galiu pasakyti: pavydėkite tie, kas trumpiausią metų naktį sutikote lietingame krašte. Vokietijoje – puiku. Smagu. Gera. Sąrašą galiu pratęsti daugybe kitų pačias teigiamiausias emocijas atspindinčių žodžių.
Ačiū mano Zuikiui – už pagalbą (dainuojant dainą) ir drąsą (Zuikis, būdama jauniausia grupės keliauninkė, išbandė tokius atrakcionus, kuriuos ne visi suaugusieji įveikė).
Nepamirštu ir mamos su dviem vaikais – jie į kelionę skubėjo taip, kad Kauno pilies aikštelėje atsirado visa valanda anksčiau (“…kad tik nepavėluotumėm!”).
Džiugu matyti ir kelionės pradžioje buvusį nedrąsiausią iš panevėžiečių ketveriukės, kuris nenorėjo eiti prie mikrofono, bet dabar kaip lygus su visais šėlsta.
O ką kalbėti apie “Smailų” komandą! Klausimas kuo Harco kraštas yra svarbus Lietuvai iš karto pasirodė kietas riešutėlis visiems. Tačiau vos užsiminus, kad svarba slypi žmogžudystėje, viena “smailietė” iš karto atsakė: Kvedlinburgo (miesto, esančio Harco regione) analuose buvo pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas (kaip tai susiję su žmogžudyste – išsiaiškinkite patys).
O kur dar jaunoji “galiorkos” atstovė… Būdama dešimties metų savo žiniomis apie Lenkiją nustebino visus!
Jau nekalbu apie tris klaipėdietes, kurių gera nuotaika neįmanoma neužsikrėsti.
…ir operistai – kurie dramatiškais operiniais balsais sudainavo “Du gaidelius”…

Pavydėkite! Nes pas mus – tikrai smagu!
Ir tai dar ne viskas – ryt keliausime į Serengečio parką.

P. S. O gal įtariate, kur važiuoja traukinukas iš nuotraukos? Ir kur savo nuosavų šmėklų ieškojome? Pasufleruosiu: susiraskite kažkurios “Excursus” kelionės programą

Žymos: Diskoteka, Heidės parkas, Kalnai, Nuotykiai, Pramogų parkai, Vokietija