Na ka, nors vasarėlė ir i pabaiga, bet keliauti niekada nevėlu tad dar viena grupė apsilankė Legolende, Heidės parke, Wismare ir kaip visada pranešimas apie tai.
Gausi grupė (40 žmonių) išvykome rugpjūčio devynioliktąją. Nors mus išlydėjo lietus, bet pakilios, ypač mažųjų keliautojų nuotaikos, niekas negalėjo sugadinti. Aš irgi buvau laimingas vadovas, matydamas besišypsančius žmones ir aišku matydamas mūsų vairuotojus, kurių kodinį pavadinimą „Zyga ir plikas“ manau žino daugelis turistų ir keliautojų. Taigi atsisveikinę mes išskubėjome iš Lietuvos, tačiau gana greit mūsų dar neįsibėgėjusią kelionę sustabdė lenkų pasieniečiai su atsuktuvais rankose, pareiškę jog truputį paardys mūsų autobusą (visai kaip reklamoje – „aš turiu rimtų abejonių dėl šito modelio“). Aišku „Zyga ir plikas“ nedžiūgavo dėl tokio pasieniečių sprendimo, bet ir neprieštaravo:). Paaiškėjus, kad nevežame nieko neleistino mes vėl išskubėjome, tačiau tai nebuvo paskutinis susidūrimas su lenkų pareigūnais (transporto policija labai kruopščiai tikrino vairuotojų dokumentus bet dideliam nusivylimui nieko blogo nerado).
Šauni kompanija
Nors Lenkija didelė, bet jaunųjų turistų energijos užburti mes bendravome, juokavome (paviešinu vieno jaunojo turisto juokelį – „ežiukas rado granatą, o ežiuko jau niekas neberado“ 
) ir nepastebėjome kaip pasiekme viešbutį. Nors uodai lenkiška šnekta bandė mums įkyriai kažką pasakyti, tai nesutrukdė rimtai pailsėti ir visi ryte kilome su pakilia nuotaika, žinodami, kad Vismare maudysimės vandens parke ir kaitinsimės pirtyse. O jau kaip leisti laiką vandens parke keliautojai, ypač mažieji, žinojo puikiai tad laikas lėkė žaibiškai, tiesa truputį nuliūdino vienos mergaitės gauta trauma, bet mergaitė pasitaikė kaip reta tvirta, ir tai iškentė net su šypsena veide (linkėjimai tau Eglute). Etapo viešbutis ir Flensburgas mus pasitiko audra, bet ji greit nurūko gilyn į Vokietiją ir ryte mes per TV sužinojome, kokia tai stipri audra buvo. O ir tai mus mažiausiai jaudino nes mes lėkte nulėkėme į Daniją ir į Legolendą. Na o ten jau reikalai rimti, mamos tiesiog nespėjo paskui savo atžalas, kurie viską turėjo pamatyti, daug ką išbandyti ir suprantama nusipirkti daug daug lego žaislų. Trumpas atokvėpis Etapo viešbutyje ir mes vėl „ant ratų“ bei pirmyn į Heidės parką. Na ten žinote mūsų mažųjų apatiniai žandikauliai truputį nukrito ir nieko nelaukiant pirmyn į supynes, dūkta buvo nereliai, nes buvo gražu žiūrėti į gryžtančius turistus (vaikai palengva lingavo link autobuso o tėveliai vos vilko kojas), bet naktinė kelionė visus nusiuntė į sapnų karalystę, tad prabudę jau pusryčiavome Lenkijoje. Lietuva mus pasitiko verkdama lietumi, labai liūdna buvo matyti kiek nuliūdusius jaunuosius keliautojus, susirūpinusius tėvelius, bet kas turi pradžia turi ir pabaigą, tad visi atsisveikinome, paspaudėme rankas, pasikeitėme kontaktais ir išsiskyrėme žadėdami sugryžti.
Dėkoju visiems nerealiems mažiesiems keliautojams ir jų tėveliams už gerą laiką praleistą kartu – „aš jus myliu¡“ ir manau mes dar susitiksime. O dabar visi galime sakyti „…kalnai, safaris ir Legolendas buvau brolyčiai tai ne legendos…”
Žymos: Excursus, Heidės parkas, Legolendas, Lenkija, Pramogų parkai, Vokietija
Jei vaziuociau i kelione tai tik su Excursus ir su Edma.
Gaila kad jau vasara baigiasi ir keliones irgi i pabaiga. Buvo puiki paskutine kelione, smagi. Belieka laukti…
Jau antra karta teko keliauti su Exursus autobusu, ir si karta taip pat grizom tikrai patenkinti ir laimingi, ispudziai dar tebegyvena musu mintyse:)Puikiai organizuota kelione, idomi visiems- ir vaikiukams, ir tetukams. Keliones vadovo Edmundo profesionalumas, pastabumas, organizuotumas, sugebejimas taktiskai ir su humoru isspresti visas problemas – gyvas pavyzdys musu vaikams, kaip su meile dirbamas darbas sukuria gera nuotaika ir palieka neisdildomus prisiminimus.
Linkejimai visai grupei, o vaikiukams- puikiu naujuju mokslo metu!
Šarūnas su mama ir auklyte