Sunkmetis, krizė ir kitokie nemalonūs žodžiai šiandien skamba dažnai. Žmonės gyvena baimindamiesi dėl rytojaus, o kai kurių ir ši diena jau sunki. Taigi daugelis skuba atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Bet pabandykime pasamprotauti ką daryti su kelionėmis.
Daugelis kelionę įsivaizduoja kaip poilsį arba kaip nuotykį, tačiau į keliones ir stovyklas reikėtų pažvelgti plačiau. Sėdint namuose, žiūrint TV, skaitant knygas apie kitas šalis galima susidaryti nuomonę apie šalies gyventojus, kultūrą, o kur dar visokie gandai ir legendos sukuriančios visiškai iškreiptą vaizdą. Taigi, turėdamas kelionių patirties, galiu drąsiai teigti – kas nekeliauja, neaplanko šalies, tas tikrai neturės tikrojo vaizdo apie vieną ar kitą šalį, jos gyventojus ir t.t. Gali iškilti klausimas – o kam to reikia?
Roslan Tangah (aka Rasso)'s nuotrauka
Daugiausia dirbu su jaunimu, tad labai gerai žinau kaip susiformuoja jauno žmogaus požiūris, charakteris. Daugelis jaunų žmonių remiasi „išpūstais stereotipais ir TV ar žiniasklaidos sukurtomis ale žvaigždėmis“, tad skirtingų šalių kultūros, papročių pažinimas padeda formuoti žymiai platesnę pasaulėžiūrą, kilsteli į aukštesnį kultūros bei bendravimo lygį. Kaip pavyzdį galiu paminėti jaunimo linksminimosi skirtumus. Mūsų šalyje dar daugelis jaunuolių nesupranta linksminimosi be alkoholio, be kvailų nuotykių ir tai, ką jie pamato tarkim Italijos ar Ispanijos klubuose, juos visiškai keičia, jie atranda tikruosius linksminimosi, bendravimo būdus, mato kaip tai daro kitų šalių jaunimas ir pan.
Kitas dalykas mūsų žmonių požiūris į kultūrą. Taip šiandien pas mus šalyje situacija tokia, kad bus parduota 1000 laikraščių su pop žvaigždučių skandalais, bet vargu ar kas nupirks 2-3 rimtesnius kultūros žurnalus. Juk iš tikro šiandien mokyklose jauni žmonės apie kultūrinius dalykus mažai ką gali sužinoti (tam tikri fragmentai istorijos, muzikos, dailės pamokose), juk daugelis mokytojų paprasčiausiai net nematė tų istorinių vietų apie kurias pasakoja, be to, argi paveikslėliai gali visus dominti. Kelionėse jaunas žmogus pamato daug istorinių, kultūrinių vietų savo akimis, pajaučia istorine dvasia alsuojančius paminklus, ir tai gali tapti gera atspirtimi tolimesniam kultūriniam vystymuisi.
Visi šiandien pasakoja apie tai, kad mums trūksta verslumo. Sunku, kai 50 metų visi daro tik tai kas liepiama, išmokti kūrybingai mąstyti, kurti. Mums sovietinė okupacija čia padarė milžinišką žalą. Tad dabar mums tenka greitai mokytis gyventi kitomis sąlygomis. Keliaudamas žmogus semiesi idėjų, matai pavyzdžius ir mokaisi. Juk ne paslaptis kad didžioji dalis verslų Lietuvoje atkeliavo „copy – paste“ principu ir čia nieko blogo, bet tai reikėjo pirmiausia pamatyti.
Stereotipas, kad nesvarbu kur ilsėtis, šiandien stiprus. Juk išveži vaiką į kaimą pas senelius ir tvarka, bet kaip jis tobulėja ar tai svarbu. Arba suradai kokią pigią stovyklą organizuojančią organizaciją, „išstūmei“ 2-3 savaitėm savo atžalą ir ramu. Bet kur jo tobulėjimas, kuris jo amžiuje labai svarbus? Ar nereikėtų pagalvoti, kad mano vaikui jau 13 metų, mes jam be paliovos perkame rūbus, kompiuterinius žaidimus, bet nesugebame sudaryti sąlygų pamatyti pasaulį, plėsti pasaulėžiūrą (patikėkite, čia finansai nėra esminis dalykas, nes daugelis „ištaško“ niekalams nepalyginamai didesnes sumas).
Taigi, šis klausimas – ar kelionės ne pirmo būtinumo prekė – man nėra sudėtingas, bet nežinau ar visi į jį gali atsakyti taip pat.
Žymos: Tekstai
Man asmeniškai kelionės yra būtinos, kaip dirbančiam prie kompiuterio, man geriausias poilsio būdas yra nuvažiuoti kur nors į gamtą Lietuvoje arba svetur, bent jau į kokią Jurmalą. O paaugliams pagal galimybę reikia lankytis užsienyje bent jau todėl, kad pamatytų KITOKĮ gyvenimą, o gal ir išmoktų ką nors naujo ar gautų įkvėpimo būsimai profesijai ar naujoms idėjoms