Kažkada pats sau sakiau: pamatysiu gyvą Bono – ir galėsiu mirti.
Sako, geram šuniui kilometras ne vingis. Tam, kad pamatytum U2 ir Bono nuvažiuoti 675 km – vieni juokai (toks atstumas nuo Kauno iki Chožuvo Lenkijoje, kur vyko koncertas. Net 700 km nėra…).
Mokantys nustebinti U2
Prieš išsipildant karštam troškimui paprastai negaliu patikėti, kad tai įvyks. Širdies kamputyje tyliai graužėsi kirminas: ar tikrai autobusas pakeliui nesuges (nesugedo. Net ir neturėjo sugesti – kas čia per nesąmonės?), ar Bono laiku atskris į Lenkiją (oras nežadėjo jokių galimų skrydžių atidėjimų), ar koncerto niekas neatšauks (ypač kai parduota daugiau kaip 70 000 bilietų). Net chebrytė, kelionės pradžioje variusi į neviltį su neplanuotais sustojimais (na, pavadinkime tuos sustojimus neplanuotais), po griežto pokalbio apsiramino (jiems tiesiog buvo pasiūlyta kito neplanuoto sustojimo metu išlipti su visais savo daiktais). Mums nebaisūs pavojai ir kliūtys – mes važiuojam pas Bono! Net Lenkijos tragiškos būklės keliai mums atrodo lyg plačiausios autostrados.
Autobuse toks ne vienas. Visi dega nekantrumu. Prieš mane įsitaisiusi žavi miela nepažįstamoji čiauška apie būsimą koncertą (o žinok, jūtus apšildys Snow Patrol – šitie irgi geruliai).
Su žavia miela Nepažįstamąja Chožuve
Kad nebūtų labai nuobodu, klausom muzikos. Tai buvo pirmas kartas, kai nei vienas turistas nepareiškė nei menkiausio nusiskundimo muzika (nedidelė smulkmena: klausėm U2), nors aš užsnūdau ir vieną kompaktą išklausėme lygiai tris kartus be sustojimo.
Kai pasiekėm Chožuvą, iki koncerto dar buvo likę laiko (atvažiavom anksčiau, nes atstojus turėjo būti padarytas). Čia mane pribloškė lenkų koncertų organizavimo ypatumai: iki paskutinės akimirkos tikslus koncerto pradžios laikas buvo gili paslaptis (visur buvo nurodyta tik informacija, kad į Silezijos stadioną klausytojai įleidžiami nuo 17:00). Išsidalinam bilietus (kiekvienas, o tuo pačiu ir aš gaunam savo išsvajotus bilietus), laisvo laiko metu nustraksiu iki senamiesčio (žavi nepažįstamoji patyliukais prisiglaudusi iš paskos straksi kartu), žvilgt į rotušę – žvilgt į laikrodį (kad nepražiopsočiau įleidimo pradžios) – žvilgt į tiltą šalia rotušės – vėl žvilgt į laikrodį (kad nepražiopsočiau) – žvilgt į paštą šalimais – žvilgt į laikrodį (kad…). Nufotkinam vieną pastatą, kitą, greitutėliai nusifotkinam patys (užsidedam pliusiuką, kad buvom – be to, kas lieka, kai nusifotografuoti paprašo tyliai tūnojusi žavi miela nepažįstamoji?) ir greitai greitutėliai lekiam iki Silezijos stadiono.
Apšildytojai savo darbą atlieka tikrai puikiai. Minia, buvusi stadione, suūžia – Snow Patrol užveda. Publika skanduoja, pradeda dainuoti, pradeda trypti – ir staiga šildytojai baigia savo darbą, užleisdami sceną technikams. Prieš tai žavi miela nepažįstamoji suspėja kelis kartus sucypsėti į ausį: aš juk tau sakiau, kad jie geruliai!!! Technikai, apnikę sceną kaip skėriai, ruošia viską pagrindiniam pasirodymui. Ir taip žmonių pilnas buvęs stadionas papilnėja dar labiau.
Lietuvaičiai, vietoj stovimų bilietų gavę sėdimus, iš pradžių bando purkštauti. Ko čia sėdėti? Mes nesėdėsim! Tačiau griežti apsaugiečiai visus nuo tvorelių nuvaro į savo vietas. Nepasitenkinimas po truputį kyla – nepadeda ir daromos bangos (reikia kažkuo užsiimti belaukiant savo dievukų). Tačiau vos stadione pasigirsta pirmieji akordai, o muzikantai tik pradeda eiti į sceną, paaiškėja: nepasitenkinimų nebus. Lietuvaičiai vietose nesėdi. Nesėdi absoliučiai niekas, esantis tribūnose.
Nesu muzikos žinovas, todėl nepasakosiu apie atlikimo technikas, garso gerumą, minkštumą ir panašiai. Maža miela mergaitė (ji ir žavi miela nepažįstamoji) pasakė tai, su kuo negaliu nesutikti: jaučiausi kaip sapne. Nerealus jausmas būti tarp kitų septyniasdešimties tūkstančių. Nerealus jausmas, kai išvydę savo dievuką sėdimose vietose nesėdi niekas. Neįmanoma nusakyti to jausmo, kai bosistui „Laimingo gimtadienio“ dainuoja absoliučiai visi. Žavėjausi stebėdamas flag-mob’ą (kažkas panašaus į flash-mob‘ą), kai tribūnose buvusieji iškėlė baltus popieriaus lapus ar šiaip ką balta, o arčiau scenos stovėjusieji „nusidažė“ raudonai – taip visas stadionas tapo viena didele Lenkijos vėliava (tačiau po dainos, skirtos judėjimui „Solidarumas“ Bono ausis turėjo pasiekti ir darniai skanduojama „Lie – tu – va!“).
Tų jausmų, kurie buvo apėmę beveik 2,5 valandos (kiek koncertavo U2) aprašyti ir apsakyti vis dar negaliu. Nerandu tam tinkamų žodžių. Tačiau parašysiu trumpai: nesigailiu nei vienos minutės, praleistos kelyje. Negaila nei vieno grašio, sumokėto už bilieto. AŠ MAČIAU GYVĄ BONO! Girdėjau, kaip jis dainuoja. Girdėjau, ką jis kalba. Žavėjausi scena, projekcijomis ir vaizdais ekranuose – bei pačiu ekranu. Buvau ten – ir vis dar jaučiuosi lyg sapne. Ir tai yra labai švelniai perteikti mano įspūdžiai. Sakau: žodžių neužtenka.
Tačiau žodžių užtenka parašyti dar vieną faktą: po koncerto į autobusą visi susirinko švytinčiais veidais. Ir tai buvo jėga!
Kažkada sau sakiau: pamatysiu gyvą Bono – ir galiu mirti. Grįžęs namo šiek tiek pakeičiau prioritetus. Dabar iki pilnos laimės trūksta pamatyti Bono namą Dubline. Tačiau visų prašau: nesiskubinkit man to namo fotografuoti. Dar palauksiu 
P. S. Naudodamasis proga noriu perduoti linkėjimus moliams, kurie kelionės metu nuo mano automobilio, palikto prie namų, sugebėjo nukosėti originalius ratlankius. Linkiu Jums laimės asmeniniame gyvenime: kad vidurius ilgam be sustojimo paleistų, kad žagsulys nepraeitų bei kad smegenų vingiai užsisuktų tik ant gerų darbų darymo. Sakau atvirai: jūsų padarytas „geras“ darbas man nuotaikos nei kiek nesugadino. Juo labiau, kad turiu filmuotą medžiagą iš nusikaltimo vietos
Žymos: Dienos suvestinės, Lenkija, Nuotykiai, Stebuklai, Tekstai
Taip niekados ir nesiryžtu vykti į koncertą, kuriame savo mylimą grupę galėčiau pamatyti iš kilometro atstumo arba ekrane ir tuo pačiu paskatinčiau kokių 200 furų kelionę iš miesto į miestą vežant scenos techniką. O ką tos baltos “vėliavos” reiškia? Ar tik šiaip dekoracijos padalintos?
Vilniuj Rasų kapinėse prie Josefo Klemenso Pilsudskio širdies kapo lenkai neša savo vėliavos raudonai-baltą spalvų derinį. Kai pasirodo lenkų turistai – panašus flag-mob’as. Bono žino kaip jausmus pakutenti
. Vilniuj OZZY užsimetė Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius – tai dabar kartu su fanais į visas rinktinės varžybas važinėja. 
.
http://www.basketnews.lt/index.....w%3Bid.972
O dėl nesiryžimo vykti į koncertą tai sveikinu ir tiek. Ir į jokias varžybas – tiek futbolo, tiek krepšinio – geriau nevaryk. Nes jei bent viename renginyje apsilankysi, bijau, kad užmirši ekranus, kilometro atstumus iki scenos ar kitus techninius dalykėlius, o kliedėsi apie koncerto bendrą dvasią, savo pojūčius ir visų veiduose suakmenėjusią palaimos būseną. Gal tai ir yra G taškas? Ir tau to linkiu
Na, gerai pagalvojus. Jei vaziuoja 200 furu, jei susirenka 70 000 minia, sumokejusi nuo 190 zl iki XXX uz bilietus, jei ziuri i savo dievukus is kilometro, jei ant koju sukyla visas stadionas vos isvydus Bono, tai gal visa tai yra VERTA TO?
Ačiū už linkėjimus – visas savo mylimas grupes aplankau, suderinęs su norimu aplankyti miestu
Gal tik tiek, jog man jau ir Žalgirio stadiono galas yra medaus laižymas per stiklą, tad apsiriboju labiau intymiais dalykais, o jeigu nepavyksta – geriau jau DVD ir gera aparatūra. Kiekvienam savo ’skant 
Taip, pripazistu, jog koncertas buvo nepaprastas. I ji vaziuoti buvo tikrai verta. Nemanau, kad kas nors liko nepatenkintas paciu konvertu ir grupe U2.
Pora pastabu autoriui:
“Net chebrytė, kelionės pradžioje variusi į neviltį su neplanuotais sustojimais, po griežto pokalbio apsiramino (jiems tiesiog buvo pasiūlyta kito neplanuoto sustojimo metu išlipti su visais savo daiktais)”
NEREIKIA VAIDINTI PASKUTINIO SAMURAJAUS. DZIAUKIS, KAD VAZIAVO LIUKSISKA CHEBRA IR VISKAS PRAEJO LABAI SUPER. JEI MANAI, KAD TAVO ALE “GRASINIMAI”, KURIE SKAMBEJO VEIKIAU KAIP PRASYMAI, KA NORS ISGASDINO – LABAI KLYSTI. NEBEJUOKINK PASAULIO, O TIKSLIAU MIN. 45 ZMONIU, KURIE VAZIAVO AUTOBUSU
“Lietuvaičiai, vietoj stovimų bilietų gavę sėdimus, iš pradžių bando purkštauti. Ko čia sėdėti? Mes nesėdėsim! Tačiau griežti apsaugiečiai visus nuo tvorelių nuvaro į savo vietas”
TUREK BENT TRUPINI GEDOS TAIP RASYDAMAS. MATOSI, KAD IS VISU JEGU PALAIKAI ‘SKINA’ LENKU APSAUGIETI. ZMONES PIRKE STOVIMUS BILIETUS NOREJO BUTI MINIOJE, SELTI SU JA, BUTI ARCIAU SAVO “DIEVUKU”, O TEKO STOVETI GRETA SU PENSININKAIS. NORS BUVO BANDYTA “UZGYDYTI” VISUS, JOG STOVIMI BILIETAI KAINUOJA NET BRANGIAU IR UZ JUOS PAPILDOMAI NEREIKS MOKETI, BET SITAS NIEKAM “NERILIPO”. LABAI TIKSLIAI PASAKE KARTU VAZIAVES MANO DRAUGAS: “JEI AS PERKU MAZYTI FIAT, TAI KOKIO MAN B.. REIKALINGA “FURA”, NORS IR KAINUOJANTI 5 KARTUS BRANGIAU?!”.
“Dabar iki pilnos laimės trūksta pamatyti Bono namą Dubline”
IS VISO STRAIPSNIO MATYTI, KAD AUTORIUI NE KIEK U2 MUZIKA PATINKA, O KIEK PATS BONO IR JO NAMAAS..
Vadimai,
Tu stipruolis!
Ir tavo teta is Varsuvos irgi stipruole!
LABAI GERAS KOMENTARAS VIRSUJE,
TIK AS MANAU KAD MUSU GIDAS VADIMAS (beje nelabai suprantu kodel jis prisistato kitu vardu), net nelabai atskyre Bono nuo Edge’o,
dar pamenu pradzioj koncerto kai isejo snow patrolz Vadimas (musu gidas) pirmasis pradejo rekt kazka pansaus i “one love! GO BONO !, u2 you are cool!” tik kai kazkas is tikrai sauniu keliones bendrakeleiviu paasikino, kad cia dar ne u2 zmogus pritilo,:)
bet siaip jis irgi fainas zmogus, viskas su juo ok, tik reikia suprasti kokia publika vaziuoja i jutus, ir prisitaikyti prie ju o ne varyti cia per visa straipsni!
take care
Gyveno viena karta lietuvaiciai, kaip visada viskuo nepatenkinti…Toks jau musu tautos bruozas, kaip yra taip blogai
Tikrai isskirtinis bruozas, rasti nepasitenkinimo visur kur tik imanoma 
Sveiki,
Kita karta kreipkites i mane del gido paslaugu i koncerta lenkijoje,
Iki,
jooo… myzt stoji blogai, prie tvoreles prieini vel blogai, parasai savo nuomone ir vel negerai.. gryna lietuvaite.
Dekui Vadimui ir masonams uz komentarus atitinkancius ir kitos kompanijos (8zmones – gal ne tiek ir mazai??) nuomone. vadovas vadimas bei jo vairuotojas (dekui ir jam uz F1 pamokas lenkijos keliais) tikrai neprisidejo prie keliones bendra-malonumo. Litaura su bilietais tikrai ziauriai sugrybavo, ko pasekoje visi vyresni zmones apsidziauge, o musu kompanijos gavo su skuduru per veida. taip elgtis visais poziuriais netinkama – nei keliautojai vel rinksis litaura, nei rekomenduos ja draugams.
p.s. musu kompanija sveikina jusu kompanija
koncertas nuostabus. sukele pacias geriausias emocijas ir pasiliko ilgam. cia visi sutiks ir gal dar ka pridurs, jei atras tam zodzius. ir kompanija buvo labai faina. taciau del organizavimo – piktumas ima prisiminus. kodel buvo slepiama kad bilietai sukeisti? pasakyta vos ne paskutine minute. ir grizimo laikas kazkoks is lempos pasakytas. o kieciausi tai vairuotojai, kurie kai veza tai puse autobuso keleiviu stresuoja, kad nenuriedetu nuo kelio, o puse slidineja nuo sedyniu. vairavimo stilius mazdaug antras juodas golfas ir isipyliau kuro uz 20Lt.
sekmes Vadimai, tai jos prireiks.