Karštoji Italijos stovykla

Kelionė autobusu per Lenkiją, kaip nekeista neprailgo, nes jaunimas noriai ir daug pasakojo apie save, „kamščių“ pavyko išvengti ir vakare sėkmingai apsistojome Lenkijos-Čekijos pasienio viešbutyje. Naktis praėjo ramiai, nors keli jaunuoliai bandė ieškoti nuotykių, tiesa nesėkmingai, nes budri vadovo akis viską matė .

2 – oji diena. Jaunimas kėlėsi gerai, pusryčiavo noriai ir jau vieni kitus pažino, skambėjo juokas, nuotaikos kaip ir oras buvo tiesiog puikus, tad pajudėjome savo kito tikslo link – Vienos. Dauguma dar mėgavosi rytiniu snūduriavimu, tačiau po sustojimo visi įsijungė į žaidimus, pajuokavimus tad Vieną privažiavome stebėtinai greitai. Ekskursija po Vieną buvo trumpa, nes tvyrojo didžiulis karštis (apie 35 laipsnius), tad jaunimas nutarė mėgautis poilsiu pavėsyje (kas miesto parke, kas kavinėse na o kas parduotuvėse) pats įsitaisiau pavėsyje prie Marijos-Terezos paminklo, kur ir buvo paskirtas visų susitikimas. Išvykus iš Vienos paaiškėjo karščio priežastis, nes pradėjo smarkiai lyti, visi džiaugėmės, kad vykstame patogiame, erdviame ir su visais patogumais autobuse. Po poros valandų lietus nustojo ir tuo pat metu atsivėrė nuostabus vaizdas į Alpes tad visų turistų žandikauliai kiek prasivėrė… Kadangi laukė naktinis važiavimas, jaunimas susiruošė antklodes, miegmaišius ir taisėsi nakčiai, įsijungėme filmą ir…po valandos galėjau girdėti kaip skraido musė, nes visi saldžiai miegojo. Vairuotojai buvo tiesiog profesionalai ir dar 3 nakties mes jau buvome Punto Sabione.

3 -ioji diena. Ryte Italija pasitiko mus neįtikėtinu karščiu (7 val. buvo apie 30 laipsnių), ir nenorėdami gaišti suskubome plaukti į Veneciją. Dar neįdienojus jau buvome palesinę balandžius, aplankę visus pagrindinius objektus ir pasileidome pirkti suvenyrų, valgyti picų bei fotografuotis. Kai išvykinėjome iš Venecijos termometro stulpelis artėjo prie 40 laipsnių…Visi jautėsi pavargę, tad nekantriai laukė autobuso kuris nuveš į stovyklos viešbutį, jo sulaukus pamatėme išlipančius kitos grupės turistus kurie per savaitę buvo pradėję iš baltosios rasės virsti į juodąją. Aišku pasikeitę įspūdžiais ir savo manta mes patraukėme stovyklos link…

4 – 9 diena. Stovykla.

Po kelionės įsikūrimas kambariuose bei dušas, o taip pat soti vakarienė visus prikėlė naujam gyvenimui, tad visa grupė išėjome į Tore Pedrero miestelį pasižvalgyti kur mes esame. Einant gatvėmis 10 val vakaro visi stebėjosi iš kur tiek žmonių, na o vyresnės mergaitės tiesiog alpo nuo italų vaikinukų dėmesio ir kvietimų papasakoti iš kur jos tokios gražios…Tačiau visi gryžome nakties miegui. Kai kuriuos jaunuolius Italjos oras patraukė ieškoti žygdarbių (apsilankant merginų kambariuose), bet vadovai jie jau tokie…

Išvykos į Oltremare, Aquafaną, Italiją miniatiūroje, San Mariną, Mirabiiandiją visiems atnešė nerealius įspūdžius. Vien ko vertas vandens parkas kepinant negailestingai saulei, o dar pridėjus nerealius vandens atrakcionus, šokius, bei nenutylantį šurmulį arba Mirabilandiją su daugybe fantastiškų atrakcionų bei šou, vaikinukai tiesiog alpo po Policijos akademijos kaskadininkų pasirodymų, visi kvapą užgniaužę žiūrėjome lazerių šou. Italija miniatiūroje mums parodė visą Italiją vienoje vietoje ir aišku padovanojo šūvį iš „tympos“ , žiūrint pastarosios įrašą galima išgirsti kaip emocijas žodžiais ir kokia kalba išreiškia pakilę į orą:). Senas kaip pasaulis San Marino miestas-valstybė mus pasitiko su besišypsančiais pardavėjais, kurie visų nuostabai mus pasveikino su žodžiu „liabas“. Nuostabios pilys, atsiveriantis vaizdas, visus privertė aikčioti ir tiesiog nebekalbėti. Žodžiu kiekviena diena dovanojo mums nuostabias akimirkas, vertė užmiršti tai ką matėme vakar ir vis pagalvoti, o kas dar?

Kaipgi Italijos stovykla be klubo „L’Altramondo“. Vyresnieji ten nuvykę tiesiog negalėjo patikėti kokių klubų esama. Garsiausi didžėjai, jaunimas iš viso pasaulio, skambantis juokas aišku „donžuanai“ italai, na ten laikas ne tai kad lekia, ten jis tirpsta kaip ledas saulėje.

Adrijos jūros pakrantė, šiltas jūros vanduo mus lepino kai tik galėjome ten būti, tačiau mes turėjome tiek daug aplankyti o dienos lėkė…nepajutome kaip tapome rudi, kaip pradėjome kalbėti itališkai, pripratome prie itališko maisto, susiradome draugų, bet atėjo laikas išvykti…

10 diena. Kadangi iš vakaro buvome „beach party“ tai keltis anksti buvo sunku, be to buvo liūdna, kad viską reikia palikti, tačiau laikas spaudė ir visi paskubom „sukritome“ į autobusą. Atvykome keistis su kita grupe, pamatėme „baltus kaip sūrius“ lietuvaičius, visai nesuvokiančius kur pateko, šiek tiek pabendravome ir patogiai įsitaisę autobuse pasakėme „arividerchi Italia“. Savaitė stovykloje maloniai nuvargino, tad naktis autobuse per Austriją ir Slovakiją praėjo  nepastebėta.

11 diena. Ryte Tatrų papėdė mus pasitiko malonia vėsa, kurios visi išsiilgome Italijoje, tad atsigaivinę rytine kava, aplankėme Stalagmitų ir Stalagtitų urvus, apsistojome nerealaus gamtos grožio glėbyje įsitaisiusiame viešbutyje ir pakilome į Chopoko viršūnę. Lyg kokie užkariautojai žvelgėme nuo kalnų viršūnių žemyn ir pasveikinę jubiliatus (tokių buvo net trys), besidalindami įspūdžiais, ėjome ilsėtis ir ruoštis kelionei į Lietuvą.

12 diena. Visi pasidalinome įspūdžiais, išsidalinome dovanas, skambinome namiškiams, kad lauktų mūsų, keitėmės telefonų numeriais, el.pašto adresais ir su pažadais sugrįžti dar kartą į Italiją parvykome į Lietuvą. Apkabindamas kiekvieną grupės narį jaučiau, kaip mes tapome pažystami per trumpą laiką ir lauksiu jų kitoje kelionėje…

Žymos: Italija, Klubai, Venecija