Pirma pažintis su keliautojų desertu laikoma Italija prasideda ne kur kitur, o pačioje Venecijoje.
Kiek epitetų, pagrąžinimų ir netgi operečių esame girdėję apie šią visų numylėtą vietą…
Ankstus rytas (apie 7:00, bet tai, patikėkit, ne esmė) puiki nuotaika ir jaudulys viduje, tuoj visi bendrai išgyvensime NUOTYKĮ iš didžiosios raidės…
Šv. Morkaus aikštė
Daugelis būsimų stovyklautojų apie jį kalbėjo jau važiuodami per kaimyninę Lenkiją: „Noriu pamatyti, žinau, kad to nepamiršiu….’’, ‘’Wow! Apie ją girdėjau ir skaičiau!’’, „Ar tikrai ten nėra nei mašinų, nei arklių?“, tai tik keletas atsakymų į klausimą „ką Italijoje nori pamatyti labiausiai?’’.
Merginos gražinasi ir iš lagaminų traukia puošnesnes sukneles, vaikinukai nuo jų neatsilieka ir atrodo dar labiau susikaupę…“Kas matė filmą apie Kazanovą?’’- pasigirsta kažkieno klausimas.
7:30 mes jau prie kelto.Užsiimame kuo geresnes vietas kas pirmame aukšte, kas antrame …ir keleivių pilna jau tokią ankstyvą valandą… hmmm
Bet mes juk į Veneciją ne žvejoti plaukiam. Neteko ilgai laukti kol pradėjo vertis kvapą gniaužiantys ir akis plečiantys vaizdai. Italija yra tokia šalis, kurios nereikia daug reklamuoti ir liaupsinti .Visi apie ją ką nors žino, arba nors kartą gyvenime girdėjo. Pasigirsta fotoaparatų spragtelėjimai ir aimanos, žinoma, tik iš nuostabos! Pusvalandis plaukimo per lagūną atrodo prabėgo kaip minutė ir po triukšmingo laivo švartavimosi signalo mes iškeliame kojas ant Adrijos Karalienes grindinio. Čia jis kitoks, čia viskas kitaip, netgi balandžiai, kurių čia daugybė, rodos, nuolat linksi galvas
Venecijos dožams. Gondolos dar snaudžia pakrantėse, skamba rytiniai Šv. Morkaus bazilikos varpai, jų yra 5 ir visi turi po paslaptį (kokią, sužinosite nuvykę), rankomis mojuoja keletas karnavališkai apsirėdžiusių damų, net ir šunys čia aristokratiški…
Sveiki atvykę į prabangiausią pasaulio miestą. Bet kuriuo paros metu čia jausitės lyg spektaklyje ir esate ne turistas, o filmo personažas, tuo ši vieta unikali . Po trumpo įvado į miesto istoriją, pirmiausia, skubame prie Atodūsių tilto, greta jo kalėjimas, kuriame šalto prakaito lašus liejo Kazanova, susipažįstame su gondolų gamyba ir bėgame i Šv. Morkaus aikštę su didinga bazilika. Daugelis merginų čia prisižada praleisti savo vestuvių medaus mėnesį, o vaikinai užvertę galvas spokso į varpinę, nuo kurios viršūnės pamatysite visus 150 Venecijos kanalų ir net Italijos Dolomitines Alpes, jei oras puikus! Laisvo laiko marios arba bent jau ištisas tvenkinys 
. Džiaugsmas ir jaudulys kirba giliai viduje – ar suspėsite įminti Adrijos perlo, kuriuo vadinama Venecija, paslaptį.
Ir dar dovanoms išsirinkti Ponte Rialto turguje laiko užteks… Tai kas į gondolą? Lipam?!… Vietos užteks…
CIAO A PRESTO .
