Dar apie Slovakijos stovyklą. Viena iš stovyklos dienų išvykstame autobusu į aukštuosius Tatrus, bet prieš tai aplankome Spissky hrad pilį, stovinčią ant įspūdingo kalno. Pamačius ją toli horizonte ramybės neduoda klausimas, kaip tokią didybę senovėje įmanoma buvo pastatyti, kaip jie ten gyveno? Privažiavus prie pilies ir žvelgiant jį ją kelias minutes nepratariam nei žodžio – abejingų šiam galingam statiniui nėra.
Pilis - Spissky hrad
Plačiau apie Spissky hrad pilį.
Pakilus į pilies bokštus atsiveria nuostabi apylinkių panorama: kažkur aukštumos papėdėj matosi miesteliai, toliau miškai, laukai…
Tolimi miesteliai
Atsisveikinę su pilimi pasukome link Aukštųjų Tatrų!!! Mums lygumų gyventojams visada malonius jausmus sukelia kalnai. O ypač kai puikus oras ir kuo puikiausias matomumas. Tą giedrą dieną jau iš toli atsivėrė didžiulis kalnų pasyvas ir sniegu padengtos viršūnės.
Kelias į kalnus
Tatruose kėlėmės kalnų keltuvu į 1.300 metrų virš jūros lygio. Žingsniavome akmenuotu kalnų keliu link šniokščiančio vandens. Kelias pavojingas, nes vienoje jo pusėje uola, kitoje šlaitas, kur reikia būti labai budriam (čia aš apie save, nes vaikams tai dzin:). Einant keliuku galima pasigėrėti kalnų mišku, įsitikinti augalų sugebėjimu prisitaikyti išgyventi, atrodytų, neįmanomose sąlygose.
Nuostabus krioklys
Pagaliau priėjom nuostabaus grožio kalnų krioklį, savo vandenimis glostantį akmenis. Medinis tiltelis veda į kita upelio pusę. Vaikams ši vieta labai patiko, nes jie galėjo palaipioti ant akmenų šalia krioklio ir pasigrožėti krintančiu vandeniu, pasiklausyti nesibaigiančio vandens šniokštimo.
Tuo pačiu maršrutu pilni įspūdžių grįžtam į stovyklą.
pastaba – Susiją rašosi su ę
Dėkui už pastabą.