Dirbau vaikų ir jaunimo stovyklose Slovakijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje. Visos labai skirtingos. Ir dirbti vadovui reikia kitaip, nors atrodo – pareigos tos pačios, atsakomybė ta pati, darbo tikslas tas pats ir dirbau su tuo pačiu kelionių organizatoriumi „Excursus“.
Ispanijoje buvo smagu: tikra vakarietiška stovykla. Jaunimas iš visos Europos: Prancūzijos, Belgijos, Škotijos, Jungtinės karalystės, Vokietijos, Austrijos, Olandijos… Su grupe dirba stovyklos animatorius, o tau tenka koordinuoti, padėti vaikams pasiruošti ir, žinoma, visur kartu dalyvauti. Labai gerai suplanuota veikla, visi užsiėmimai įdomūs, vakarai superiniai. Gaila, kad „Excursus“ į Ispanijos stovyklą jau antri metai nebeveža. Brangi ta stovykla, grupės sunkiai susirenka.
Italijoj, kaip patys suprantate, blogai būti negali. Saulė, jūra, pramogų parkai, italai… Tik leki: pasimaudai, pavalgai, parkas, diskoteka, koks vakarinis užsiėmimas. Nėra jokių animatorių, italai stovyklautojų gyvenimo visai neorganizuoja. Vadovai viską organizuoja, kokią programą turi paruošę, taip ir dirba. Bet dirbti smagu, gali realizuoti savo idėjas, visada tave supa gerai nusiteikę žmonės ir mūsų vaikai būna linksmi, atsipalaidavę.
Slovakijos stovykla yra arčiausiai visų mūsų supratimo apie klasikinę stovyklą: sportinės varžybos, kūrybiniai konkursai, žygiai į kalnus, laužai, diskotekos. Labai gerai dirba vietiniai organizatoriai, o jau vadovai tai pila „non stop“. Turi padėt vaikams ir vaidinimus paruošti, ir dainų išmokyti, ir grožio konkursams pasiruošti. Visą laiką būni labai arti vaikų, daug bendrauji, pats visur dalyvauji, vos spėji numigti. Žodžiu, man tai patinka. Tokia ir turi būti stovykla, kad visi – ir vaikai, ir vadovai – grįžtų pajuodusiais paakiais. Nes buvo jėga! Nes gaila buvo miegoti!
Žymos: Bulgarija, Excursus, Graikija, Ispanija, Italija, Slovakija
