Imperatorius, šukuosena ir prarytas auskaras

Čia vėl Bulgarija .

Savo būrį galėtume pavadinti ,,Gyvūnijos pasaulyje”, mat tyčia ar netyčia čia susirinko Lapės, Delfino, Zebro pravardžių savininkai. Jų gretas papildė Katyčių kompanija. Tačiau šiandien padarytas atradimas pranoko viską ir ,,Gyvūnijos pasaulis” nublanko. Yra tarp mūsų toks malonus x berniukas, kuris niekada nenustygsta vietoje, tikras žingeidumo įsikūnijimas. Jis domisi viskuo ir visada. Šią popietę paplūdimyje jis vis suko ratus aplink kitus mūsiškius, maloniai besilepinančius saulėje. Matyt, jam pasidarė nuobodu, tad apsisiautęs rankšluostį iškilmingai pranešė, kad jis – Romos imperatorius. Kažkas jį mandagiai pataisė: tu ne Romos imperatorius, o “kokakolos” imperatorius, mat ant rankšluosčio puikavosi minėtas užrašas. Mūsų “kokakolos” imperatorius tol suko ratus aplink sukeldamas nemenką smėlio audrą, kol kažkuris iš besikaitinančių neiškentė:

- Klausyk, “kokakolos” imperatoriau , baik barstyt mus smėliu.

Bet aš palaikiau, žinoma, imperatorių. Kas negalima paprastiems žemiškiesiems, imperatoriams galima arba kaip sakė patys romėnai – kas galima Jupiteriui, neleistina jaučiui.

O štai vakar, pavyzdžiui, Imperatorius (tiesa, vakar mes dar nežinojom, kad jis Imperatorius) taip džiaugėsi, jog aš leidau į diskoteką, jog valandą prieš jos pradžią sutikau jį koridoriuj vaikštantį pirmyn atgal su dviem levais rankoj. Pasiteiravusi, ką jis čia veikia, sužinojau – laukia diskotekos.

Išvada – ir Imperatoriai turi žemiškų norų.

PAKEISTA ŠUKUOSENA

Gyvenam mes tikrai gerai ir linksmai. Ir išradingumo mums netrūksta. Ypač kai kuriems. Štai, pavyzdžiui, viena mergaitė grįš iš stovyklos pakeitusi šukuoseną.Vakar ji nutarė nusikirpti kirpčiukus (aš vadinu – grifka). Iki tol ji buvo be kirpčiukų. Kaip tarė, taip ir padarė. Su manim, žinoma, nepasitarė. Su mama irgi. Išvydau vaizdą po fakto. Atrodo gražiai. Bet vis tiek, gal pasitart reiktų . Kita vertus, stovyklautojų taisyklėse neparašyta, jog uždrausta pakeisti šukuoseną.

PRARYTAS AUSKARAS

Kelionė jau persirito į antrą pusę, jau prisipirkom suvenyrų, papuošalų ir įvairiausių lauktuvių. Viena daili mergina savo papuošalų kolekciją papildė liežuvio auskaru (?) ir, žinoma, tuoj pat ji įsivėrė (ačiūdiev, liežuvį ji prasidūrė ne čia, o Lietuvoj). Deja, vakarienės metu šios puošmenos neteko. Prarijo. Vietoj deserto. Lyg tyčia, auskaras buvo panašus į arbūzo sėklą ir praradimas įvyko būtent valgant arbūzą. Pajutusi jog kažko trūksta, bandė ieškoti savo auskaro lėkštėje tarp kitu arbūzo sėklų. Paieškos bevaisės. Nepasakosiu, kokiais patarimais žarstėsi kiti kartu vakarieniavę prie to paties stalo…

Ką gi, nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Manau, ši istorija bus gvildenama ilgai ir nenuobodžiai.

Ir neįsivaizduoju, kuo dar jie mane nustebins.

Rasa- Bulgarija- Albatrosas

Žymos: Bulgarija, Dienos suvestinės, Diskoteka, Klubai, Nuotykiai, Stovykla