Jazilio kanjonas įveiktas – visi sveikut sveikutėliai ir užsipompavę adrenalino. Po raftingo ir pasinaktinėjimo Antalijoj patraukėm i gamta link kalnų, krioklių, tarpeklių… Mėgsta ir turkai, ir turistai šia vietą, nes šalia mūsų mikriuko stovėjo prancūzų kemperis, Saudo Arabijos registracijos džipas, vokiečiu automobilis.
Plaustai!
Tradiciškai prigriebėm arbūzą aukojimui, Dalios firminį keksiuką, chalvos ir patraukėm nuostabiu gamtos kampeliu fotografuodami driežiukus, figmedžius, aštrius skardžius, kalnų upelio nugludintus akmenis. Bet svarbiausia – maudynės Jazilio viešuose vandenyse, o drąsesniųjų ir šuoliai nuo uolų. Uolos pasišokinėjimui nuo 2 iki 10 metų aukščio. Apšilome šokinėdami nuo žemesniųjų. Kai kuriems pakako ir šių potyrių, bet drąsiųjų laukė iššūkis – šuolis nuo viršutinio taško. Ne būčiau pats išbandęs – neleisčiau. Mėgstantiems tokius potyrius tai tikras rojus.
Prie uolų
Turim grupėj vieną vandenyje gimusį, kuriam jau pirmą dieną buvo priklijuotas Delfino vardas. Vėliau jis transkribavosi į Defliuną. Greitai jis savo uždegančiais šuoliais patraukė dalį bernų ir panelių išbandyti naujų potyrių. Bernai bernais – jie nelabai nori nusileisti vienas kitam, bet kelių panelių užsidegimas mane sužavėjo. Ir nušoko ne po kartą ar du. Ta proga ant akmenų paaukojome arbūzą su visais kitais skanėstais.
Arbūzo aukojimas
O vakaras buvo praleistas žaidžiant “Sabotiora” (Diversantas), pasiskirstant į Nykštukus ir Šlykštukus.
Svilėsiais pakvipo antradienio antra pusė. Nuo ryto išsiruošėm į tinginių kelionę jachta po Viduržemio jūrą.
Prieplauka
Gąsdinimai kaitria Turkijos saule jau užsimiršo. Simonos ir Justės aimanos užmaršty. O ir stovykla pabaigon. Truks plyš daugeliui prireikė atsigriebti įdegio. O jachtoj daugiau nieko nedarai, kaip tik mėgaujies saules voniomis, nardai nuo laivo denio, mėgaujies turkų paruostais pietumis. Viso šio malonumo rezultatas – visi daug daugiau pavargę nei po raftingo, o svarbiausia, apsvilę kaip vėžiukai. Negalim gi balti pargrįžti, šiukštu. Bet kokia kaina mums reikia apskrusti. Beje ir karštis buvo nerealus. Todėl šįvakar Antalijoj svilėsių kvapas.
Maudynės jūroje
Trečiadienis – paskutine stovyklavimo diena.
Ketvirtadieni 13.15 leidžiasi svilėsiukų grupė. Nenustebkit:)
kokie dar svilesiukai jau tikri svilesiai ;D jahtoj tikra gerai pakepem,isvis stovykla SUPERRR
)))
Jau kam kam, bet Emai energijos galima pavydėti. Nuo ir iki oro uosto Vilniuj trykštanti energija. Niekas nuotaikos nenumušė, nei nusvilęs veidelis, nei subraižytos kojos, nei mėlynės ant rankų, nei Defliūnas su Lukoilu:). Su laimingu sugrįžimu visus.
taip jum ir reikejo nusvilt
reikia pasidegint pries vaziuojant i stovykla tokiam karstame klimate 
ir ten ne toks aukstis parasytas ten buvo beveik 13 metru
Teisingai, Defliūne, užskaitau šitas pastabas. Aukščio daugiau, o prieš keliones į karštus kraštus tegul visi apsilanko soliariume “JUSTE&SIMONA”. Tai aukščiausios klasės natūralaus įdegio specialistės. Patars kaip apskrusti BEVEIK be skausmo:) ir su Pantenolio pagalba.
Tai zinoma, visi labai laukiami musu soliariume. Pantenolio turime i valias, bet ne pro sali ir patiems juo apsirupinti
Siaip jachtos turas buvo super. Man labai patiko
kiek iki artimiausio miestelio klubo ar panasiai yra kelio?