Geras pavadinimas – stovyklėlė. Tai, sakyčiau, „stovykla ant greičio“ Slovakijoje. Visur viską aplėkėm per 5 dienas. Toks kelionės formatas labai gerai tinka užbaigti mokslo metus.
Sumąstė vienos mokyklos moksleiviai mokslo vargus palikti Slovakijos kalnuose. Ši kelionė yra kitokia, negu tarptautinė vaikų stovykla Slovakijoje. Stovyklėlės metu kiekvieną dieną vyksta ekskursijos, iš kurių grįžtame tik vakare. Kažkokiam dykinėjimui ar nuoboduliui laiko paprasčiausiai nėra.
Organizuojamos kelionės į Aukštuosius Tatrus ir Pieninų Nacionalinį Parką, kur poilsiautojai plaukia plaustais Dunajeco upe.
Viena iš ekskursijų, kurios nėra stovykloje – tai kelionė į „slovakų rojų“. Nuvažiavę nuo Sigord kaimelio apie 70 km., leidomės į pėsčiųjų žygį. Ėjome takeliais, liepteliais ir laipteliais, kopėme įsikibę į grandines šalia šniokščiančių krioklių. Šis žygis patiko visiems vaikams ir net gi mokytojams?, kurie gavo gerą dozę adrenalino. Keliaujant nėra kada atsipalaiduoti, „grybauti“ ir užsiiminėti kitais pašaliniais dalykais. Svarbiausia, kad visi eitų atsargiai ir, reikalui esant, padėtų draugams – palaikytų už rankos ar kitaip pasaugotų. Žygis truko apie 6 val. Nuėjome 15 km. Nors po to visi jautė nuovargį, bet galėjo aukštai iškėlę galvas pasakyti: „aš tai padariau“. Tai gera vitaminų dozė kūnui ir sielai po ilgų mokslo metų.
Stovykloje Slovakijoje, kurioje vaikai būna 8 dienas, yra žygis pėsčiomis į Plėšikų tvirtovę. Palyginus su „slovakų rojumi“, kurį mes pasiekiam stovyklėlės žygio metu, tvirtovei tik belieka užsklęsti savo vartus?. Tai rimtas žygis. Garantuoju.
Ir garantuoju tai, kad pasiekę „rojų“, važiuodami autobusu namų link, visi saldžiai ir kietai miegosite.
Nuostabių kelionių visiems.
Na per 5 dienas visur ir dar toks zygis, tai jus ir i Everesta ilipe butut, smagumelis, saunuoliai.