Sveikinasi Bulgarija ir stovyklautojai iš ,,Albatroso”.
Mums labai pasisekė, nes oras – tiesiog puikus. Kompanija taip pat. O labiausiai mums pasisekė dėl to, kad kartu su mumis atvyko net pats Deksteris. Taip taip, tas pats – iš filmukų. Jis geranoriškai paplūdimyje apdovanojo visas merginas savo autografais. Ant kūno, žinoma, ne šratinuku, o kremu nuo saulės. Na, o ketvirtą deksteriavimo dieną pagrindinis herojus pranešė apie… persikūnijimą. Ne į bet ką, o į patį Don Žuaną! Ir jam sekasi tiesiog puikiai (ypač žinant, jog jis jauniausias vyriškos kompanijos atstovas tarp mūsiškių).
Uploaded with ImageShack.us
Na, o ,,Piratų mūšio” linksmybėse šį kartą šokiu ant stalo pradžiugino vaikinai, neleidę pasireikšti merginoms. Tarp jų, žinoma, ir Deksteris-Don Žuanas. Šokio stilių ir pobūdį nutylėsiu, bet abejingų jam neliko. Net ir tarp piratų.
O merginos ,,atsirevanšavo” vakare. Jos savo grožiu nuginklavo ne vieną, nes ruošėsi ir keliavo į klubą Auksinėse kopose. Šį kartą mano patarimo merginos paklausė ir į rankines nesidėjo atsarginių batelių, o aukštakulnių ir nutrintų kulnų problemą nutarė spręsti originaliai – tarpusavy keistis bateliais įpusėjus vakarui. Dėl viso pikto, jei vienai nutrinti kulnai, lai bus jie tokie ir kitai. Juk visada nugali draugystė.
Iki, draugai. Rasa
Žymos: Bulgarija, Dienos suvestinės, Išvykos, Piratai, Stovykla, Trumpos žinutės
wadowe jus pamirsot dar parasyt mano kalba ,, rusu kalba” wisam albatrosui
Ojojoi, mielas Deksteri, aš tikrai pamiršau parašyt apie tavo pasirodymą rusų kalba visai stovyklai. Bet aš neatsimenu kur ją padėjau – tą ,,kalbą”. Atsimenu, kad buvo labai juokinga. Gal tu turi kokį juodraštį? Arba ir šiaip galėtum čia parašyt tą savo kalbą, įdomu, ką atsimeni iš jos.
Labai smagu, kad spalio mėnesį prisiminei Bulgariją ir savo kalbą. Linksma buvo. Tiksliau – labai linksma. Pasiilgau visų. Ir – su artėjančiais Naujaisiais metais. Aš važiuoju į LAPLANDIJĄ. TIKRAI.